LT   |   EN      Mano KU   |   
Atliktas Socialinės geografijos ir regionistikos studijų centro mokslininkų tyrimas apie visuomenės geografijos reikšmę studijoms ir darbo rinkai

         

            Neseniai dienos šviesą išvydo KU Socialinės geografijos ir regionistikos studijų centro darbuotojų doc. dr. Irmos Spiriajevienės, lekt. doktorantės Erikos Čepienės ir doc. dr. Eduardo Spiriajevo mokslinis focus group tyrimas, kurio content analizė, pareikalavusi nemažai analitinio tyrėjų potencialo išteklių, imli laikui, davė įdomių bei reikšmingų rezultatų. Tyrėjų straipsnis „Visuomeninės geografijos magistrantūros studijų programos absolventų kompetencijų pritaikymas darbo rinkoje“ publikuotas moksliniame žurnale „Mokslo almanachas. Geografija ir edukacija.“ 2021, p. 2048. Čia pateikiame sutrumpintą tyrimo fragmentą.

            Kad suprastumėme esmines visuomenės intelektinio potencialo kūrimo, ugdymo, plėtojimo, tobulinimo ir efektyvaus bei kryptingo panaudojimo darbo rinkoje tendencijas, būtina, kad

aukštosios mokyklos reguliariai moksliškai tirtų, ko reikia darbo rinkai ir savo studijų programas kurtų bei atnaujintų pagal šių tyrimų rezultatus. Tai, kad vienų programų absolventams darbo rinkoje sekasi geriau nei kitų programų absolventams, žmogiškojo kapitalo teoretikai sieja su skirtinga išsilavinimo kokybe. Dėl to reikia įsiklausyti į darbo rinkos poreikius ir derinti ruošiamų aukštosiose mokyklose studentų kompetencijų atitiktį darbo rinkai.

            Formuojant ir įgyvendinant aukštos kvalifikacijos specialistų – magistrantūros studijų programos studentų ugdymo strategijas, moksliniai tyrimai dėl absolventų kompetencijų atitikties darbo rinkai tampa ypatingai svarbūs. Toks mokslinis kokybinis focus group tyrimas ir buvo atliktas su Visuomeninės geografijos ir geoinformacinių sistemų taikymo magistrantūros studijų programos absolventais KU Socialinės geografijos ir regionistikos studijų centre. Tyrimui vadovavo doc. dr. Irma Spiriajevienė. Tyrime dalyvavo 10 absolventų, 3 iš jų – geografijos mokytojai, 3 vadovai, 2 specialistai, 2 kitų sričių darbuotojai. Renginį moderavo magistrantas Vilhelmas, keli dėstytojai stebėjo tyrimo eigą, įrašymo technika fiksavo pasisakymus. Pagal studijų programos aprašą, kuriame yra nustatytos studentų kompetencijos, sukonstruotas focus group tyrimo instrumentas – interviu, vykęs apskritojo stalo diskusijos pagrindu. Focus group vienas iš pagrindinių uždavinių – sinergijos pagrindu generuoti idėjas, tam tikros problemos sprendimus.

            Klaipėdos universiteto Visuomenės geografijos ir geoinformacinių sistemų taikymo magistrantūros (antrosios pakopos) studijų programa yra sukurta 1998 m. ir iki šiol į ją nenutrūkstamai yra priimami studentai. Visuomeninės geografijos studijų programa nuo 2017 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos yra įtraukta į unikalių Lietuvoje vykdomų studijų programų sąrašą. Baigus visuomeninės geografijos studijas, absolventų darbo pasirinkimo galimybės yra gana plačios, jie gali dirbti: savivaldos institucijose, regioninės plėtros agentūrose, nacionaliniuose parkuose, užimtumo tarnybose, socialinės rūpybos skyriuose, aplinkosaugos srityje, kelionių agentūrose, mokymo įstaigose, mokslo institutuose, finansų, transportavimo, logistikos, prekybos srityse, geografijos mokytojais, GIS analitikais, pardavimų vadybininkais, personalo, rinkodaros vadybininkais, regioninės plėtros ekspertais, rinkos analitikais, projektų vadovais ir t. t.

            Tyrimo duomenis išanalizavus kokybine content analize, pagrindus tyrimo validumą, išryškėjo, kad gautų kategorijų/subkategorijų turinys lokalizuojasi gana pozityviame darbo rinkos ir kompetencijų atitikties lygmenyje:

  1. Tyrimo dalyviai savo projektinės veiklos gebėjimus vertino pozityviai ir dauguma sėkmingai pritaikė darbinėje veikloje:

[Taip, suprantu (ES regioninės plėtros priemonių finansinius mechanizmus, regionų plėtros programų pridedamąją vertę, projektų vadybos principus – aut.). Gal labai didelės vertės projektų ir nepavyktų taisyklingai pildyti, tačiau daug sunkumų nesukeltų.] (1 inf.)

Darbe labiausiai pritaikiau <…> projektų ruošimo kompetencijas. <…> Tad pagrindinis dalykas buvo projektai. <…> Taip, suprantu, gebu ir iš dalies su tuo dirbu. <…>  taip pat ruošiame projektus, kuriuos rengiu ir aš.] (7 inf.) [Mes rašome renginių projektų paraiškas. Tu turi tai išmanyti, privalai suprasti, kokia ta politika, kur gyveni, kur esi. Tą aplinką turi išmanyti. Bet kokia paraiška grįsta moksliniais tyrimais. Jie yra iš atitinkamo regiono – Europos ar JAV regionai analizuojami. Nesvarbu ką analizuotume, pvz., dviračių trasas, turizmą. Tai sueina į vieną bendrą tašką – Europos dviračių takų žemėlapį, tinklą, tad turi tai išmanyti. Tai yra vienareikšmiška. Mes tai analizuojame savo darbe, ir tas kompetencijas mes įgijome, bet taip reikia praktikuotis jau studijų metais.] (8 inf.) [Ruošiu projektus, kvalifikuojuosi. Reikia – pateikiu paraišką, dalyvauju atrankoje. Reikia būti tarp skirtingų kultūrų žmonių, pasisemti patirties, parvežti ją į Lietuvą ir užpildyti ataskaitą. Tai yra reikalinga kompetencija. Kur tu bedirbtum, tie projektai, kad ir statyti namą, skaičiuoti biudžetą –  tai yra reikalinga kompetencija.] (9 inf.)

  1. GIS mokymo kompetencijos. Magistrantūros studijų programoje GIS mokymas nuo 2009 m. yra integruotas į Baigiamojo darbo rašymą bei šiuos studijų dalykus: Visuomenės geografijos teorija ir metodologija, Erdvinė statistika, Urbanizacija ir miestų geografija, Rekreacijos ir turizmo geografija bei Aplinkos ir visuomenės procesų modeliavimas su GIS. Informantų psisakymai:

[Taip, moku dirbti su GIS, sukurti geoduomenų bazes tyrimų atlikimui. Studijų metu tai buvo vienas iš įdomiausių praktinių užsiėmimų (darbas su GIS aut.). Mokėjimas kurti žemėlapius suteikia labai reikalingą kompetenciją bei sudaro konkurenciją rinkoje.] (3 inf.) [Klaipėdos universitete buvo galima naudotis kompiuteriu su instaliuota legalia GIS programa. <…> Mokėjome ir mokame (dirbti su GIS, sukurti geoduomenų bazes tyrimų atlikimui – aut.). Kartas paskaitau, pasižiūriu. Ne visada prieinamos programos, nes brangios. Bet, manau, ką išmokai – neužmirši. <…> Su GIS dirba geografai specialistai. Kiekviena savivaldybė turi savo GIS specialistą. GIS profesionalai labai dažnai kviečia į seminarus, kur galima papildyti savo žinias. Suprantama, pritaikomumas priklauso nuo darbo specifikos.] (9 inf.)

  1. Kategorijos Tarptautinė orientacija, užsienio kalbų mokėjimas atveria daugiau galimybių viena iš gausiausių pasisakymais subkategorijų – Stipri absolventų užsienio kalbų mokėjimo kompetencija jau nėra stebinanti. Tačiau absolventų diskusijos metu išryškėjo ir daugiau nei vienos ar dviejų užsienio kalbų mokėjimas:

[Jei reikia, naudoju ir ieškau informacijos kita užsienio kalba – ispanų (4 inf.). Galiu dėstyti ir prancūzų kalba] (9 inf.). [Tapau viena pirmųjų „Erasmus“ studenčių. <…> Išvažiavau į Italiją <…> (pasimokė italų kalbos – aut.). Studijų laikotarpis suformavo supratimą, kad kuo daugiau kalbų žinai, tuo geriau gali pažinti kaimynus, reiškinius, interpretuoti paslaugų sferą.] (8 inf.).

  1. Literatūros studijavimo kompetencijos ugdymas yra integruotas į kiekvieną studijų dalyką, be to, integruotas į mokslinių darbų rašymą, turint tikslą rasti faktus, patvirtinančius ar paneigiančius vykdomą tyrimą, sužinoti apie naujausius tyrimo srities darbus bei rasti tyrimo rezultatų paaiškinimus. Absolventai iš(si)ugdytomis informacijos, literatūros paieškos ir literatūros analizės kompetencijomis yra patenkinti ir tai sėkmingai pritaiko darbo rinkoje:

[Taip, gebu ieškoti (statistinių duomenų šaltinių ir kitų informacijos šaltinių, mokslinių straipsnių – aut.).] (2 inf.) [Viena pagrindinių kompetencijų, kurią dabar esame įvaldę iš studijų laikų, yra literatūros šaltinių paieška. <…> Vienareikšmiškai tai yra pati svarbiausia kompetencija, kurią žmogus turi įvaldyti. <…> Mano dabartiniame darbe studentai studijuoja dalyką „Medijos ir informacijos paieška“. Tai yra pats svarbiausias dalykas. Būtent todėl, nes globalizacijos lygmuo yra pažengęs tiek daug, technologijos užėmė visas gyvenamąsias sritis ir mes turime žinoti, kaip ieškoti mokslinės literatūros šaltinių.] (8 inf.).

  1. Viena iš mūsų tyrimo kategorijos Studentų kompetencijų pritaikymo praktinėje, darbinėje veikloje tendencijos subkategorijų – Kompetencijų pritaikymas rodo platų studijų programos daugiafunkciškumą yra viena plačiausių ir turinio, ir patvirtinančių teiginių skaičiaus atžvilgiu. Minėtoji subkategorija rodo platų visuomeninės geografijos programos absolventų kompetencijų pritaikomumą:

[Visuomeninė geografija suteikia platų mąstymą apie viską. Ją matau visur, visose srityse. Smagu tai žinoti, suvokti. <…> Čia yra visko tiek daug, ką gali pritaikyti darbe.<…> Dabar beveik viską suvokiu per socialinę geografiją. Bent jau bandau ją atrasti įvairiose gyvenimo situacijose.] (5 inf.) [Studijos patiko, manau, kad jos buvo labai naudingos, nes socialinės geografijos studijose įgytas kompetencijas galima pritaikyti daugelyje sričių – apima ir demografiją, ir politiką, ir ekonomiką, ir pasaulio ūkį. <…> Dėl dėstomų dalykų – manau, kad visi dalykai buvo naudingi, praplėtė akiratį, suvokimą apie pasaulį. <…> Ieškodama darbo pastebėjau, kad dažniausias darbdavių reikalavimas – socialinių studijų baigimas. <…> Aš manau, kad specialistų kompetencijos yra labai geros, nes turime platų spektrą pritaikomų dalykų. Tai yra ir gamtinė geografija, kas yra susiję su naudingosiomis iškasenomis ir pan., ir regionai, ir žmonės, tai tikrai manau, jog visa tai atitinka darbo rinkos poreikius. Kai pati ieškojau darbo, daug kur reikėjo būtent socialinių mokslų išsilavinimo, ką visuomeninės geografijos studijos ir suteikia.] (6 inf.) [Dirbu kalbų mokykloje ir KU gautas žinias panaudoju savo darbe.] (7 inf.) [Su šia tema esu susijusi ne tik pagal socialinės geografijos studijas, bet ir pagal tai, kad studijų metu, antrame kurse, pradėjau dirbti pagal specialybę. Pradėjau mokyti kitus, dėstyti kaimo turizmo, ekoturizmo, kelionių geografijos dalykus. <…> Praktiškai viską taikau <…> rašome projektus, turime išmanyti regioninę politiką. Absoliučiai viską – turime suprasti sveikatos turizmą, sveikatingumą, žinoti tendencijas… Iš lokalinio lygmens pereiname į tarptautinį. Matome scenarijus, mes tai stebime. Be tarptautinio, konkurencinio scenarijaus lygmens, negalime dirbti. Jokia organizacija be to dirbti negali.] (8 inf.). [Dabar savo darbe aš pritaikau apskritai visas kompetencijas, kurias įgijau universitete. <…> Ir ką mes pirmieji gavome – tas inovacijas, kurios dabar yra taikomos. Mes pirmieji buvome mokomi GIS pagrindų, erdvinio suvokimo, kas tai yra. Pirmieji gavome pagrindus, kas yra Baltijos jūros regionas.] (8 inf.) [Sričių, kur gali pasireikšti visuomeninės geografijos specialistai, pabaigę bakalauro ar magistrantūros studijas, yra labai daug. <…> ši programa atitinka šiuolaikinius reikalavimus <…> Tai, ką gavau iš dėstytojų, profesorių, ir to, ko jie mokino, tą aš viską naudoju, viskas yra „išauginta“ <…> Manau, jog čia visi gavo šias kompetencijas, ypač magistrai. <…>  Noriu pasakyti, kad visų šių dalykų mus mokė. Mokė visi dėstytojai viešojo kalbėjimo, kas tada buvo visai nepopuliaru, kalbėti prieš auditoriją, mąstyti, koreliuoti, daryti išvadas. Geras geografas pirmiausia dirba su statistika, aplinka bei geba daryti išvadas įvertinus įvairiais pjūviais, kokį beimtum – socialinį, gamtinį, visuomeninį, ekonominį ar kultūrinį reiškinį. Taip pat sugeba išsakyti nuomonę. Mus paruošė labai teisingai, sudėliojo mūsų mąstymą.] (9 inf.) [Viskas, kas išmokta – naudojama. Esu mokytoja ir tai yra ne vienintelis darbas, kurį dirbu ir dirbau pabaigusi studijas. Iš tikrųjų yra be galo daug įgyta kompetencijų. Kolegos pastebi, jog tiek daug visko žinau <…>.] (9 inf.) [Visi mokslai prasideda nuo geografijos.] (10 inf.)

  1. Nors interviu-diskusijoje nebuvo klausiama, ką absolventai galėtų pasiūlyti, siekiant geresnės absolventų kompetencijų atitikties darbo rinkai, bet buvo visų tyrimo dalyvių išreikšti pasiūlymai ir tai sudarė netgi atskirą kategoriją. Ypač turininga bei didžiausia pagal patvirtinančių teiginių skaičių tapo subkategorija pavadinta Akademinės pasaulėžiūros formavimas(is):

[Bet kurios universiteto studijos, kad ir kokios jos būtų, turėtų pirmiausiai prasidėti nuo socialinės geografijos žinių įgijimo. Tos socialinės geografijos žinios turėtų būti susiję su istoriniu, regionistikos, pasaulio artimosios aplinkos suvokimu. Tai yra pagrindas. Nesvarbu, ar rašysi projektą ekonomikos kryptyje ar politologijos, tu vis tiek pirmiausia „matysi“ politinę geografiją, geopolitiką, gyventojus, ekonominius rodiklius. Tai yra pagrindas.] (8 inf.) [Pranešimas (neseniai vykusiame renginyje – aut.) prasidėjo nuo geografinės apžvalgos. Niekur nuo to nepabėgsi. Teritorinio erdvinio „matymo“ kompetencija yra suformuota labai giliai ir stipriai. <…> Viskas prasideda nuo elementarių statistinių rodiklių. Ar mes tai turėjome? Taip, dėstytojos <…> paskaitose, kur tiesiog buvo statistika ir turėjai gebėti ją išanalizuoti.] (8 inf.) [Suvokiau, jog į praktiką turiu eiti kiekvieną dieną. Man tas labai padėjo, nes supratau, kaip galima dirbti ir taikyti žinias praktikoje.] (8 inf.) [Linkiu nebijoti studentams viešumoje pasisakyti įvairiais klausimais. Studentai galėtų maketuoti erdvinius stendinius pranešimus ir informuoti visuomenę, nuo mažų žingsnelių, nebūtinai eiti į mokslinius straipsnius, aišku, reikia ir to, bet svarbu nebijoti pasisakyti, greitai sukurti kažkokios tai problemos modelį ir pateikti visuomenei. Taip studentai augins kompetencijas sau – viešojo kalbėjimo, medžiagos sisteminimo ir informacijos paieškos.] (8 inf.) [Jei esi sąmoningas geografas, negali tyrinėti reiškinio vienu lygmeniu. Reikia pasidomėti, kaip į problemą „žiūri“ pasaulis, vietiniai, regionas. <…> Svarbu yra suvokimo formavimas, ne tik pačios problemos supratimas. <…> Kokią sritį beanalizuotum – geopolitikos, ekonomikos, aplinkosaugos, reikia pažinti kitus regionus. <…> Manau, kad tai dabar yra labai svarbi kompetencija ir tą reikia labai akcentuoti visuomeninės geografijos srities specialistams. Svarbu ir asmeninės savybės. Svarbiausios kompetencijos yra problemų sprendimas, kritinis mąstymas.] (9 inf.) [Noriu palinkėti – ruoškitės, ateina ta karta, kuri nebėra prisirišusi prie Lietuvos. <…> Jaunosios kartos nebėra prisirišusios, nebesivadovauja patriotizmu, kad būti tik čia. Reikia labai daug padirbėti, kad tas žmogus tinkamai pristatytų Lietuvą. Ne tik prezidentai pristato Lietuvą, bet ir eiliniai žmonės.] (9 inf.) [Iš esmės pats universaliausias dalykas yra tai, kad bet kuris mokslas priklauso nuo žmogaus. Ypač, kai kalbame apie darbo rinką.] (10 inf.) [Universitetinis išsilavinimas yra toks kompleksinis, mažiau specializuotas, kad pats žmogus jaustų išsimokslinimo vertę. <…> Labiau akcentavo (dėstytojas) analitinį mąstymą, suvokimą. Viskas persipynę, negalime žiūrėti siaurai.] (10 inf.) [Žiūrint į įvairius kolegas, kurie yra pasiekę tam tikrų aukštumų savo profesinėse srityse, tai dažniausiai yra tie, kurie jau ir studijų metais aktyviai dalyvauja įvairiose visuomeninėse veiklose, klubuose, savanorystės programose, politinėse partijų veiklose ir pan. Tai dažniausiai leidžia užmegzti įvairius santykius, ne tik įgyti darbinę patirtį. Neformalioje aplinkoje dažnai prasideda darbo karjera. Kartais nuo savanorystės, per kurią darbdaviai gali pažinti žmogų, jo kompetencijas, susiformuoja tam tikri ryšiai, ne taip, kaip su atėjusiu žmogumi „iš gatvės“. Pagirtina klubų veikla, pvz., žygeivių klubas. <…> Dalyvavimas visuomeninėje veikloje dažnai duoda daugiau žinių, patirčių ir naudos, negu vien sėdėjimas auditorijose. Jeigu atsirastų jūsų iniciatyva, manau, mielu noru daugelis geografų susiburtų.] (10 inf.) [Toks stresas mokyklose, universitetuose, kai norima gauti kuo didesnį įvertinimą, o kai „išeinama į platų gyvenimą“, nebėra skirtumo, ar gavai 10, ar 9. Dažniausiai svarbu tai, kaip žmogus pats suvokia tą gyvenimą.] (10 inf.)

            Taigi, studijų programų kūrimo ir atnaujinimo procese aukštosios mokyklos dialogas su dirbančiais absolventais, grindžiamas grįžtamuoju ryšiu, yra išskirtinai svarbus prioritetas studijų programų stiprinime. Šio tyrimo metu iškomunikuotos įžvalgos suponavo studijų programos tobulinimo kryptis, kurios orientuotos į studentų kompetencijų svarbą ir jų atitikties darbo rinkoje išlaikymą bei stiprinimą.

 

 

 

 

 

 

 

 

Pranešimą parengė doc. dr. Eduardas Spiriajevas