LT   |   EN      Mano KU   |   
Ar įmanoma išmokti lietuviškai per vienerius metus?

Ar įmanoma išmokti lietuviškai per vienerius metus?

Globalėjant pasauliui vis labiau kyla poreikis mokytis užsienio kalbų. Kalbėti angliškai – kuo toliau, tuo labiau tampa savaime suprantamu dalyku. Deja, tai sunkiai įkandamas riešutėlis dar ne vienam lietuviui, nežiūrint į tai, kad angliškai kalbėti mokytasi mokykloje, o po to dar ir universitete. O kaip lietuvių kalba? Kalbėdami gimtąja kalba net nesusimąstome, ar sunku ją išmokti užsieniečiui? Ar įmanoma išmokti kalbėti lietuviškai per vienerius metus, jeigu angliškai neišmokstama per dvylika metų?

Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto duris kasdien praveria gausus būrys užsieniečių, norinčių kalbėti lietuviškai. Kalbų ir socialinės edukacijos centro vadovė Jūratė Derukaitė džiaugiasi, kad šiais metais norinčių mokytis kalbėti lietuviškai itin padaugėjo. Dalis jų yra universiteto studentai, atvykę studijuoti į Klaipėdos universitetą iš Indijos, Nigerijos, Bangladešo, Turkijos, kita dalis – į Klaipėdą atvykę gyventi užsieniečiai – italai, rusai, ukrainiečiai, šveicarai; taip pat savanoriai iš Vokietijos, Portugalijos, Turkijos. Per atostogas su draugais keliavome po Lietuvą, bet kelionė nelabai pavyko, nes provincijoje mūsų niekas nesuprato angliškai, stengėmės prisiminti visus žodžius, kuriuos mokėmės per paskaitas, kad pasakytume, ko norime…  – pasakoja universitete studijuojantis Dalmešas iš Indijos. Taigi, gyvenant ir studijuojant Lietuvoje ne vienerius metus mokytis kalbos būtina.

Kaip kitakalbiams sekasi mokytis kalbėti lietuviškai? Daug kalbų mokančios kursantės Marijos nuomone, lietuvių kalba yra labai sunki – sunkesnė ir už anglų, ir už rusų, ir už italų kalbą. Vis dėlto negalima nesidžiaugti kursantų grupe, kurie rudenį dar tik mokėsi pasakyti lietuviškai laba diena, o per metus padarė stulbinančią pažangą – dabar jau kalba, skaito straipsnius internete ir žiūri televizijos laidas lietuviškai. Vadinasi, lietuvių kalbos tikrai galima išmokti. Lietuvių kalbos kursai Klaipėdos universitete visais kalbos mokėjimo lygiais vyksta jau daugelį metų. Daugiametė darbo su užsieniečiais patirtis rodo, kad mokymosi sparta kalbėti lietuviškai priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia, žinoma, nuo noro mokytis, pastangų ir gebėjimų. Be to,  didelės įtakos turi ir tai, kokias kalbas moka norintieji mokytis. Slavų ir romanų kalbomis kalbantiems sekasi daug geriau, reikia mažiau laiko ir pastangų negu tiems, kurie moka tik anglų kalbą. Klaipėdos universitete besimokančio  Šono iš Indijos nuomone, mokantis kalbėti lietuviškai reikia visiškai pamiršti ir savo gimtąją, ir tuo labiau anglų kalbą, nebandyti su ja lyginti, nes anglų kalba labai skiriasi nuo lietuvių kalbos, todėl  tai tik trukdo mokytis kalbėti lietuviškai.

Mokyti kalbėti lietuviškai yra išbandymas ir lituanistui. Norint gebėti kalbėti, neužtenka išklausyti teorines paskaitas ir perskaityti lietuvių kalbos gramatiką. Pasitaikė jau ne vienas atvejis, kai kursantai puikiai išmano gramatiką, bet kalbėti nesiseka. Jaučiuosi kaip šuniukas – viską suprantu, bet pasakyti neišeina, reikiamu momentu neateina reikalingi žodžiai į galvą, nors juos puikiai moku, – taip guodėsi ne vienas kursantas, atvykęs ieškoti pagalbos mokantis lietuvių kalbos į kursus Klaipėdos universitete. Lietuvių kalbos dėstytojo darbą mokant užsieniečius būtų galima palyginti su gydytojo – pirmiausia išklausoma, kuo pacientas skundžiasi, kas jam nesiseka, po to pradedamas gydymas – išrašomas receptas – rengiamos užduotys, dažnai individualios, padėsiančias įveikti kalbos barjerą, juk dažno besimokančiojo atvejis vis kitoks… Kursantas visą laiką stebimas, jeigu vieni tokie išrašyti vaistai nepadeda – skiriami kiti. Mokantis lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos sunkumai yra visai kiti nei lietuviams mokantis kalbos mokykloje ar universitete. Tam suvokti reikia nemažai dėstytojo laiko, empatijos ir kūrybinių gebėjimų.

Negalima nepaminėti dar vieno dalyko. Dažnai atvykę gyventi į Lietuvą kitataučiai jaučia socialinę atskirtį – kalbos barjeras, kultūriniai skirtumai atriboja nuo visuomenės, kurioje jie gyvena, patiriamas kultūrinis šokas. Kalbų ir socialinės edukacijos centro rengiamuose kursuose susipažįstama su panašaus likimo kursantais, susibičiuliaujama, todėl keičiasi atvykusiųjų nuotaika, gyvenimo Lietuvoje kokybė. Matant, kad visiems sunku kalbėti lietuviškai, lengviau rasti jėgų, nenuleisti rankų ir nepalūžti, nepasiklysti toje kaip chameleonas besikaitaliojančioje lietuviškų galūnių ir priešdėlių raizgalynėje. Be to, universitete įkurtas lietuvių kalbos kitataučiams klubas Amici Lituanici, siejantis jau dešimtis narių (žr. socialinę paskyrą Facebook) ir taip pat padedantis integruotis į visuomenę.

Išmokti kalbėti lietuviškai – tai nemenkas iššūkis dažnam kitakalbiui. Besimokančiųjų pastangos, bendraminčių palaikymas, dėstytojų kantrybė bei sumanumas, palankus psichologinis klimatas suteikia galimybę prabilti viena iš seniausių išlikusių indoeuropiečių kalbų, pažvelgti į pasaulį šios senos tautos akimis bei tapti jos dalimi.

Dr. Daiva Pagojienė, Baltų filologijos katedros lektorė, lietuvių kalbos kursų kitakalbiams dėstytoja