LT   |   EN      Mano KU   |   
Tarptautinis mokslinis seminaras „Lietuvių kultūros ženklai Sakartvele“

AR ESAMA LIETUVIŲ KULTŪROS ŽENKLŲ SAKARTVELE?

2019 m. gegužės 30 – birželio 1 dienomis Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Kalbų ir socialinės edukacijos centro bei Filologijos katedros darbuotojos – J. Derukaitė, D. Pagojienė ir V. Jurgaitytė – dalyvavo Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centre (Tbilisyje) vykusiame tarptautiniame moksliniame seminare „Lietuvių kultūros ženklai Sakartvele“. Seminaro, trukusio 2 dienas, metu perskaityti 38 pranešimai, kuriuose buvo aptariami lietuvių rašytojų, menininkų, inžinierių, geografų, architektų palikti pėdsakai Sakartvele, paliesti įvairūs istoriniai, ekonominiai, politiniai lietuvių ir kartvelų santykių aspektai.

Seminare dalyvavo ne tik mokslininkai ir dėstytojai iš Lietuvos (Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetų, Vilniaus verslo ir Vilniaus kolegijų, Veisiejų technologijos ir verslo mokyklos), bet ir iš Suomijos (Helsinkio universiteto), Latvijos (Latvijos universiteto), Austrijos (Vienos universiteto) lituanistikos ir baltistikos centrų. Pranešimus skaitė ir šio centro studentai kartvelai. Seminaro dalyviams buvo organizuotos dvi edukacinės programos: „Lietuvių kultūros pėdsakai Tbilisyje“ ir „Antano Vilkutaičio-Keturakio takais Boržomyje“, taip pat pasiūlyta ekskursija link Kazbeko – pamatyti ant uolos sustingusius užkeiktuosius vienuolius (pagal A. Vienuolio legendą).

Didelį įspūdį paliko prof. dr. V. Kavaliausko įsteigtas bei puoselėjamas Lietuvių kalbos ir kultūros centras Sakartvelo technikos universitete. Čia lietuvių kalbos ir kultūros kiekvienais metais mokosi per 70 kartvelų studentų iš įvairių Tbilisio universitetų. Jaunieji kartvelai skaito lietuviškas knygas, dainuoja lietuviškas dainas, kuria lietuviškus spektaklius, organizuoja Lietuvai skirtus renginius, patys tvarko ir prižiūri Lietuvių kalbos ir kultūros centro patalpas. Seminare dalyvavo gana laisvai lietuviškai kalbančių šio centro studentų ir absolventų, o viena studentė savo pranešimą skaitė lietuviškai ir netgi vertė seminaro sveikinimo kalbas.

Kyla klausimas – kodėl lietuvių kalba ir kultūra tokia populiari Sakartvele? Kuo mes įdomūs kartvelams? Į šį klausimą vieno atsakymo nėra. Pirmiausia – tai paties prof. Vido (taip jaunieji kartvelai vadina savo dėstytoją) asmenybė, subtilus humoro jausmas, meilė kalbai ir kultūrai plačiąja prasme: čia ne tik mokomasi kalbėti lietuviškai, bet kartu daug dėmesio skiriama ne tik lietuvių, bet ir kartvelų kultūrai. Šiuo pavyzdžiu užsikrečia ir studentai. Be to, apskritai kartvelų tauta labai džiaugiasi šiltais abibusiais Lietuvos ir Sakartvelo santykiais, Lietuvos parama jų šaliai. Mūsų šalį jie vadina Lietuva net kalbėdami kartveliškai, nors ištarti taisyklingai dvibalsį ie lietuviškame šalies pavadinime jiems tikrai nėra lengva.

Negalima nepaminėti ir to, kad jaunuosius kartvelus traukia ir galimybė pastudijuoti Lietuvos universitetuose pagal įvairias programas. Nemaža jų dalis išvyksta studijuoti į Vilniaus ar Vytauto Didžiojo universitetus. Į Klaipėdos universitetą pagal Lietuvos Respublikos Švietimo mainų paramos fondo programą kasmet atvyksta kartvelų studentų mokytis Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros / žiemos akademijoje; dalis šių studentų atvyksta su prof. V. Kavaliausko rekomendacijomis. Jo teigimu, Sakartvelo studentai mielai atvyktų gilinti žinių ir į Jūros technologijų fakultetą Klaipėdos universitete. Šią vasarą KU Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijoje (liepos 12 – rugpjūčio 8 d.) taip pat laukiama grupelės kartvelų studentų. Kai kurie atvyksta jau ne pirmą kartą. Pora studentų pasirinko dalines (semestro) studijas Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete.

Kita vertus, Lietuvių kalbos ir kultūros centras Sakartvele atlieka antrosios Lietuvos ambasados funkcijas – sieja Sakartvelo lietuvių bendruomenę, sekmadienines lietuvių mokyklėles, čia apsilanko dažnas Sakartvele viešintis lietuvių politikas, mokslininkas ar menininkas. Juos visus čia visada pasitinka nenuilstantis prof. Vidas su gausybe savo padėjėjų – kartvelų studentų.

Grįžus iš šio tarptautinio mokslinio seminaro su džiaugsmu galima teigti, kad lietuviai ten yra ne tik palikę daug kultūrinių ženklų. Lietuvių kalbos ir kultūros centro dėka jų kasdien šioje šalyje vis daugiau.

Tikimės, kad seminare užmegztieji ryšiai atvers naujų galimybių bendriems projektams, ir kad kartvelų studentai paliks savo pėdsakus ne tik dalyvaudami KU lietuvių kalbos mokymuose, bet ir studijuodami kituose mūsų universiteto padaliniuose.

 

Seminaro akimirkos 

Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto

Filologijos katedros lekt. dr. Daiva Pagojienė,

Kalbų ir socialinės edukacijos centro vadovė

Jūratė Derukaitė