fbpx Klaipėdos universitetas
LT   |   EN      Mano KU   |   
Visuomenės sveikata

Visuomenės sveikata – tai visapusė gyventojų fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Studijuojant įgyjama lyderystės įgūdžių, gebėjimą analizuoti visuomenės ar paskirų jos grupių sveikatos būklę, vertinti demografines, sergamumo, mirtingumo, gyvenimo kokybės charakteristikas, rizikos veiksnius, identifikuoti pagrindines sveikatos problemas, rengti ir vertinti sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos programas, organizuoti sveikatos priežiūros institucijų veiklą.

Tai specialistai, kurie pirmieji organizuoja priemones apsaugoti visuomenę gripo epidemijų ir kitų užkrečiamųjų ligų atvejais, atlieka triukšmo, oro taršos, kvapų ar cheminių medžiagų poveikio visuomenės sveikatai tyrimus, rengia sveikos gyvensenos rekomendacijas.

Valstybinis kodas
6121GX018

Įgyjama kvalifikacija
Sveikatos mokslų bakalauras

Studijų forma ir trukmė
Nuolatinės studijos – 3 m.

Studijų programos apimtis kreditais
180

Kredito kaina
49,18 Eur

Metinė studijų kaina
2951 Eur

Studijų tvarkaraštis
Sesijinis. Akademiniai užsiėmimai vyksta periodinėmis sesijomis, kurios vyksta keturis kartus per metus studijų kalendoriuje numatytu laiku. Sesijos trukmė priklauso nuo studijuojamų dalykų skaičiaus, bet ne ilgesnė kaip 2 savaitės.
Dalis studijų vyksta nuotoliniu studijų tvarkaraščiu.

Studijų kalba
Lietuvių

Visuomenės sveikatos studijų programa skirta rengti specialistus, turinčius gilių modernios visuomenės sveikatos žinių, mokslinio darbo pagrindų ir praktinių gebėjimų, kurių reikia visuomenės ir profesinės sveikatos poreikiams tenkinti.

Parengti specialistai gali įsidarbinti: savivaldybių administracijų sveikatos skyriuose, visuomenės sveikatos biuruose, visuomenės sveikatos centruose, sveikatos programų rengimo skyriuose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teritorinėse ligonių kasose, gyventojų sveikatos rizikos grupių specializuotos priežiūros įstaigose (priklausomybės centruose, psichikos ligonių, vaikų, asmenų su negalia), visuomenės sveikatos priežiūros specialistais visų lygių ugdymo įstaigose ir pan. Įgijus mitybos specializaciją, absolventai papildomai gali dirbti valstybinėse ir privačiose visuomenės maitinimosi institucijose. Įgytos mitybos žinios gali būti taikomos pramonėje (ypač maisto ir farmacijos), visuomenės švietimo tikslais švietimo, mokslo įstaigose, žiniasklaidoje.

Konkursinio balo sandara

Konkursinio balo skaičiuoklė

Dalykai konkursiniam balui

Konkursinis dalykas Svertinis koeficientas Dalyko tipas
Biologija 0,4 brandos egzaminas
Chemija arba matematika 0,2 brandos egzaminas arba metinis pažymys (A lygio)
Bet kuris dalykas, nesikartojantis su kitais konkursinio balo dalykais, kurio valstybinis brandos egzaminas organizuojamas stojimo metais 0,2 brandos egzaminas arba metinis pažymys (A lygio)
Lietuvių kalba ir literatūra 0,2 brandos egzaminas

Kiti pasiekimai konkursiniam balui

Papildomi balai stojant į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas

Kriterijus Balai
Pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo ne žemesnis nei 9 įvertinimas. 0,25 balo
Baigti baziniai kariniai mokymai arba atlikta privalomoji pradinė karo tarnyba. 0,5 balo
Tarptautinių olimpiadų, konkursų prizinės vietos.
Vertinami tik 10–12 klasių (gimnazijos II–IV klasių) olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami.
aukso medalis – 2,5 balo;
sidabro medalis – 1,5 balo;
bronzos medalis – 1 balas
Šalies olimpiadų ir konkursų prizinės vietos.
Vertinami tik 10–12 klasių (gimnazijos II–IV klasių) olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami.
1 vieta – 1,5 balo;
2 vieta – 1 balas;
3 vieta – 0,5 balo
Stojantiesiems į universitetinių studijų programas ir baigusiesiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu. 1 balas
Dalyvavimas tarptautinėje, nacionalinėje jaunimo savanoriškoje veikloje, kuri yra ne trumpesnė negu 3 mėnesiai arba jaunimo savanoriškoje tarnyboje, kuri yra ne trumpesnė nei 6 mėnesiai. 0,25 balo

Minimalūs reikalavimai

Minimalus konkursinis balas

Stojančiųjų į valstybės finansuojamas studijų vietas stojamasis konkursinis balas turi būti ne mažesnis kaip 5,4.

Vidurinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvoje 2019 m. ir 2020 m.

  • Pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę:
    • lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą;
    • matematikos valstybinį brandos egzaminą;
    • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą.

Penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7, iš šių privalomų mokytis dalykų:

  • lietuvių kalba ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
  • biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
  • meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
  • bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.
  • Pretenduojantys į valstybės nefinansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę vieną bet kurio dalyko valstybinį brandos egzaminą.

Vidurinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvoje 2016–2018 m.

  • Pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę:
    • lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą;
    • matematikos valstybinį brandos egzaminą;
    • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą.
  • Pretenduojantys į valstybės nefinansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę vieną bet kurio dalyko valstybinį brandos egzaminą.

Vidurinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvoje 2015 m.

  • Pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę:
    • lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą;
    • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą.
  • Pretenduojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas – vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.

Asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje iki 2014 m. įskaitytinai, užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, taip pat atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos arba turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų ir pretenduojantiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, minimalus rodiklis yra vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.

Sveikatos mokslų fakultetas

Herkaus Manto g. 84, 92294 Klaipėda
(8 46) 39 85 50
administratorius.svmf@ku.lt, dekanatas.svmf@ku.lt

Visuomenės sveikatos katedra

Herkaus Manto g. 84, 92294 Klaipėda
(8 46) 39 85 60
vsk.svmf@ku.lt

 

Studijų tarnybos
Stojančiųjų priėmimo ir informavimo grupė

Herkaus Manto g. 84, 92294 Klaipėda
(8 46) 39 89 93, (8 46) 39 89 94
studentu.priemimas@ku.lt