LT   |   EN      Mano KU   |   
Archeologija ir istorija

Įstojęs į KU, tapsi ir Europos universiteto EU-CONEXUS studentu: gausi EU-CONEXUS studento kortelę, su kuria galėsi naudotis virtualios EU-CONEXUS bibliotekos paslaugomis, rinktis specializacijas partnerių universitetuose, mokytis juose virtualiai ar derinant su ERASMUS mainų programa.

Kuo mes išskirtiniai?

Archeologija ir istorija – vienintelė Lietuvoje pirmosios pakopos studijų programa, kur abi šios disciplinos dėstomos kartu. Gilinamės ne vien į Lietuvos, bet ir į užsienio regionų praeitį, o tyrinėdami praeitį, deriname įvairių disciplinų metodus. Rinktis šias studijas siūlome visiems, kuriuos domina praeities pažinimas ir neapleidžia noras tą pažinimą gilinti bei įvaldyti metodus, padedančius profesionaliai tirti praeityje gyvenusias visuomenes.

Archeologija ir istorija nėra vien mokslai apie praeitį

Dažnai manoma, kad istorijos ir archeologijos studentai domisi vien dalykais, susijusiais su praeitimi. Tačiau studijų Klaipėdos universitete metu šį požiūrį stengsimės pakeisti. Mūsų tikslas – formuoti kritiškai mąstančią asmenybę, gebančią ne tik suprasti praeities reiškinius, bet ir atrasti tų reiškinių sąsajas su dabarties įvykiais.

Ugdome gebėjimus rinkti ir apdoroti

Šiuolaikiniame informacijos pertekliaus amžiuje universiteto misija yra ugdyti gebėjimą nustatyti tiesą. Archeologai ir istorikai – tai tarsi kriminalistai, bandantys išsiaiškinti faktus apie praeityje gyvenusius žmones, jų veiksmus, santykius ir kultūrą. Todėl žinios ir gebėjimai, kurie bus ugdomi studijų metu, pravers visur, kur reikalingi informacijos rinkimo ir kritiško vertinimo, jos apdorojimo ir apibendrinimo įgūdžiai.

Tau padės profesionalai

Archeologija ir istorija Klaipėdos universitete studijuojama Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute. Tai kelis dešimtmečius gyvuojantis, tarptautinių ekspertų ne vieną kartą puikiai įvertintas universiteto padalinys, pasižymintis studentams perteikiamų teorinių žinių ir praktinių gebėjimų derme. Institute su studentais dirba pripažinti mokslininkai, apie kurių indėlį į istorijos ir archeologijos plėtojimą Baltijos regione nesunku rasti informacijos instituto svetainėje [http://briai.ku.lt].

Valstybinis kodas
6121NX062

Įgyjama kvalifikacija
Humanitarinių mokslų bakalauras

Studijų forma ir trukmė
Nuolatinės studijos – 4 m.

Studijų programos apimtis kreditais
240

Kredito kaina
49,18 Eur

Metinė studijų kaina
2951 Eur

Studijų tvarkaraštis
Dieninis

Studijų kalba
Lietuvių, rusų

Papildoma informacija
Galimybė rinktis gretutines pedagogikos studijas.

Studijų programos aprašas

Kas tai?

Archeologijos ir istorijos studijų tikslas – formuoti kritiškai mąstančią asmenybę, gebančią suprasti praeities reiškinius, atrasti sąsajas su dabarties įvykiais, gebėti atrinkti informaciją, ją interpretuoti bei formuoti savarankiškas įžvalgas, vertinimus. Pasirinkus šią studijų programą laukia įdomus studijų kelias, kuriame studentai kartu su profesionaliais dėstytojais bandys perprasti archeologų, istorikų veiklos metodus, pritaikyti žinias analitinei kūrybai ir praktinei veiklai. Plačiau

Kuo įdomi archeologija?

„Archeologo darbas formuoja visą kompetencijų įvairovę. Be lauko kasinėjimų, mokomės tyrimų strategijos, komandinio darbo. Bendraujame su gamtos mokslų specialistais, chemikais, osteologais, antropologais, numizmatais, restauratoriais ir t. t. Tenka prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo, inicijuoti yrančių paminklų konservavimo darbus, nustatyti jų kultūrinę vertę. Archeologo užduotis kurti detalius grafinius vaizdus, atlikti 3D vizualizaciją, sudaryti radinių aprašus, parengti fotodokumentaciją. Esame tarsi praeities kriminalistai“, – sako archeologė, dr. Raimonda Nabažaitė.

Studijų metu – galimybė įsilieti į mokslinius tyrimus

Studentai atlieka mokslinius tyrimus, kurių metu naudojasi laboratorijų įranga, atlieka kasinėjimus sausumoje bei po vandeniu. Lietuvos mastu unikali institute vykdoma veikla  –povandeniniai archeologiniai tyrimai, kuriuos išbando ir patys studentai.

Gretutinės studijos norintiems tapti mokytojais

Iki šiol, baigę istorijos ir archeologijos studijas, įsidarbinti mokyklose galėdavo tik papildomai išklausę pedagoginių-psichologinių žinių kursą. 2019 m. įdiegta naujovė – gilindami žinias apie praeitį, studentai gali rinktis gretutines pedagogikos studijas. Siekiantiems pedagoginio kelio – tai galimybė taupyti savo laiką ir įsilieti į darbo rinką iškart po studijų baigimo.

Kariuomenė kaip papildomas pasirinkimas

Vienas žinomiausių Lietuvos karo istorikų, Klaipėdos universitete dirbantis dr. Vytautas Jokubauskas sako, kad archeologijos ir istorijos studijos – tai alternatyvus būdas tapti ne tik šios srities specialistu, bet ir karininku. Pastaraisiais metais Lietuvos kariuomenė sparčiai plečiasi, todėl atsiranda šimtai naujų gerai apmokamų darbo vietų. Klaipėdos universiteto studentai turi galimybę su studijomis suderinti papildomą profesiją – tapti karininkais, pasirinkę trejus metus trunkančius jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.

Kur dirba absolventai?

Lietuvos mokslo institucijose (Klaipėdos universiteto Baltijos istorijos ir archeologijos institute, Lietuvos istorijos institute, Vilniaus universitete), bibliotekose, muziejuose, kultūros įstaigose, archeologijos tyrimus vykdančiose įmonėse, Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdos miesto prokuratūroje, Klaipėdos apskrities mokyklose, Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos policijoje.

Dalykai konkursiniam balui

Konkursinis dalykas Svertinis koeficientas Dalyko tipas
Istorija 0,4 brandos egzaminas
Geografija arba užsienio kalba, arba matematika, arba informacinės technologijos 0,2 brandos egzaminas arba metinis pažymys (A lygio)
Bet kuris dalykas, nesikartojantis su kitais konkursinio balo dalykais, kurio valstybinis brandos egzaminas organizuojamas stojimo metais 0,2 brandos egzaminas arba metinis pažymys (A lygio)
Lietuvių kalba ir literatūra 0,2 brandos egzaminas

Kiti pasiekimai konkursiniam balui

Papildomi balai stojant į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas

Kriterijus Balai
Pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo ne žemesnis nei 9 įvertinimas. 0,25 balo
Baigti baziniai kariniai mokymai arba atlikta privalomoji pradinė karo tarnyba. 0,5 balo
Tarptautinių olimpiadų, konkursų prizinės vietos.
Vertinami tik 10–12 klasių (gimnazijos II–IV klasių) olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami.
aukso medalis – 2,5 balo;
sidabro medalis – 1,5 balo;
bronzos medalis – 1 balas
Šalies olimpiadų ir konkursų prizinės vietos.
Vertinami tik 10–12 klasių (gimnazijos II–IV klasių) olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami.
1 vieta – 1,5 balo;
2 vieta – 1 balas;
3 vieta – 0,5 balo
Stojantiesiems į universitetinių studijų programas ir baigusiesiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu. 1 balas
Dalyvavimas tarptautinėje, nacionalinėje jaunimo savanoriškoje veikloje, kuri yra ne trumpesnė negu 3 mėnesiai arba jaunimo savanoriškoje tarnyboje, kuri yra ne trumpesnė nei 6 mėnesiai. 0,25 balo

Minimalūs reikalavimai

Minimalus konkursinis balas

Stojančiųjų į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas stojamasis konkursinis balas turi būti ne mažesnis kaip 5,4.

Vidurinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvoje 2019 m. ir 2020 m.

  • Pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę:
    • lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą;
    • matematikos valstybinį brandos egzaminą;
    • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą.

Išlaikytų šių valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 40 balų.

Penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7, iš šių privalomų mokytis dalykų:

  • lietuvių kalba ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
  • biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
  • meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
  • bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.
  • Pretenduojantys į valstybės nefinansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę vieną bet kurio dalyko valstybinį brandos egzaminą.

Vidurinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvoje 2018 m.

  • Pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę:
    • lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą;
    • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą;
    • matematikos valstybinį brandos egzaminą (išskyrus menų studijų programas):
      – ne žemesniu nei 16 balų įvertinimu, jei pretenduoja į humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės, meno pedagogikos ir dalyko pedagogikos studijų programas, kurių dalykas priskiriamas humanitarinių mokslų studijų krypčių grupei;
      – ne žemesniu nei 25 balų įvertinimu, jei pretenduoja į kitų studijų krypčių grupių programas.
  • Pretenduojantys į valstybės nefinansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę vieną bet kurio dalyko valstybinį brandos egzaminą.

Vidurinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvoje 2016 m. ir 2017 m.

  • Pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę:
    • lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą;
    • matematikos valstybinį brandos egzaminą;
    • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą.
  • Pretenduojantys į valstybės nefinansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę vieną bet kurio dalyko valstybinį brandos egzaminą.

Vidurinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvoje 2015 m.

  • Pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę:
    • lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą;
    • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą.
  • Pretenduojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas – vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.

Asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje iki 2014 m. įskaitytinai, užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, taip pat atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos arba turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų ir pretenduojantiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, minimalus rodiklis yra vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.

Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas

Herkaus Manto g. 84, 92294 Klaipėda
(8 46) 39 88 06, (8 46) 39 85 21
briai@ku.ltstudijos.briai@ku.lt

Studijų tarnybos
Stojančiųjų priėmimo ir informavimo grupė

Herkaus Manto g. 84, 92294 Klaipėda
(8 46) 39 89 93, (8 46) 39 89 94
studentu.priemimas@ku.lt