fbpx Klaipėdos universitetas
LT   |   EN      Mano KU   |   
Biologija ir jūros biotechnologija

Čia studijuoti geriausia

Čia dėsto vieni jauniausių mokslininkų Universitete, čia turime šaunią akademinę bendruomenę. Ir pas mus – pati moderniausia mokymo ir tyrimų įranga. Esame atviri pažangiausioms patirtims ir ruošiame studentus taip, kad jie galėtų rinktis darbą tiek čia, tiek ir visame plačiajame pasaulyje.

Kolegos nuo pirmos dienos

Doc. dr. Andrius Šiaulys, hidrobiologija:

Mūsų specialybė „vienetinė”, kiekvienas studentas sulaukia ypatingo dėmesio. Kartu dirbame ekspedicijose ir laboratorijose, studentas vyresnių mokslininkų vertinamas kaip kolega nuo pirmos studijų dienos. Čia dėstantys puikūs užsienio mokslininkai studentui suteiks europinės studijų patirties.

Prisidėk prie planetos tausojimo

Didžiuojamės, kad ruošiame GYVYBĖS mokslų bakalaurus. Nenuvertindami kitų specialybių, vis dėlto manome, jog tai yra kilnus ir prasmingas išsilavinimas, leidžiantis pabaigus ne tik susirasti įdomų ir gerai atlyginamą darbą, tačiau ir jaustis prisidedančiu prie Žemės, žmonių planetos, tausojimo ir puoselėjimo.

Aš jau čia studijuoju

Veronika, trečiakursė:

Nesuklydau pasirinkdama, nors variantų buvo įvairių. Čia jauni ir draugiški dėstytojai. Daugiakultūrė aplinka – čia tyrimus vykdo užsieniečiai doktorantai, yra galimybė dalyvauti studentų mainuose, kuria naudojausi. Studijuodama jaučiuosi ne žuvele vietiniame akvariume, o delfinu – plačiajame pasaulinio mokslo vandenyne.

Valstybinis kodas
6121DX014

Įgyjama kvalifikacija
Gyvybės mokslų bakalauras

Studijų trukmė
3 m. – nuolatinės

Studijų tvarkaraštis
Dieninis

Studijų programos apimtis kreditais
180

Kredito kaina
43,25 Eur

Metinė studijų kaina
2595 Eur

Studijų kalba
Lietuvių, anglų

Studijų programos aprašas

Biologija rankomis

Mūsų studijos yra itin arti tiriamojo objekto, kurį laboratorijose teks paliesti, ir nesvarbu, ar tai mikrobo molekulė, ar žiemojančių paukščių meniu. Gali tekti ir pačiam lįsti į vandenį tiriant dugno buveines ar jūrinių žinduolių elgseną. Tiesiogiai iš srities specialistų gausite ne tik teoriją, bet ir praktiką.

Mėlynoji biotechnologija

Mėlynoji biotechnologija – tai vandens organizmų panaudojimas technologijose: jūros biologinių išteklių įvairovei ieškome pritaikymo  akvakultūroje, maisto ir pašarų gamyboje, vandens valyme, farmacijoje. Turime ir  modernias recirkuliacines akvakultūros sistemas bei susijusias laboratorijas, ir prieigą prie pažangios rinkoje jau sėkmingai dirbančių įmonių infrastruktūros.

Jūrinių ekosistemų tyrimai

Labiausiai mums rūpi Baltija ir Kuršių marios, nes čia mūsų namai. Tačiau Okeanas – vienas, todėl mūsų dėstytojai dirba nuo Arkties iki Antarkties. Kartais prireikia išmokti ir persirgti jūros ligą, pilotuoti droną ar nerti po vandeniu. Mes – dėstytojai ir studentai – su tarptautinėmis ekspedicijomis pabuvojome nuo tropikų iki ledynų, pažvelgėme į jūrą ir pro mikroskopą, ir iš kosmoso.

Praktiniai įgūdžiai

Studijuodami biologiją ir jūros biotechnologiją įgysite vertingų praktinių įgūdžių bei specialiųjų, socialinių ir asmeninių gebėjimų, padėsiančių sėkmingai siekti savo tolimesnių gyvenimo tikslų. Trys metai laboratorijoje – tai solidus praktinis pasirengimas dirbti pačiose įvairiausiose srityse.

Teisingiausias atsakymas į klausimą, kur dirba baigę mūsų mokslus absolventai, būtų – „visur”. Nuo laboratorijų iki Jūrų muziejaus, nuo aplinkosaugos iki akvakultūros įmonių. Mūsų žmonių reikia ir viešajam sektoriui, ir privačiam verslui.

“Klaipėdos universiteto studentai dažnai dar studijuodami pradeda dirbti muziejuje, o baigę studijas lieka pas mus jau kaip kvalifikuoti specialistai. Neseniai atsinaujinęs Lietuvos jūrų muziejus plečia savo veiklos galimybes, tad ir ateityje matome didelį kvalifikuotų jūros biologų poreikį.”

Olga Žalienė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė

„Intensyvėjant laivybai didėja ekologinių nelaimių grėsmė, kuri verčia vis didesnį dėmesį skirti aplinkosauginėms priemonėms. Mes padedame išanalizuoti susidariusią padėtį, pateikiame galimus įrankius ir žinias susiformavusiai situacijai spręsti. Manome, kad bendradarbiavimas su KU Jūros tyrimų institutu leidžia verslui naudotis mokslo naujovėmis, skatina verslą tobulėti kartu su mokslu, tikimės, kad studentai ir absolventai aktyviai įsijungs į naujų jūros biotechnologijų vystymą ir taikymą“.

Aleksandras Kaupas, MB „Ecoportus“ vadovas

„KU JTI mokslininkai prisideda prie mūsų įmonės darbuotojų kompetencijų ir įgūdžių tobulinimo, reikalingų mikrodumblių kultivavimui laboratorinėmis sąlygomis ir biomasės auginimui. Vandens mikrodumblių biomasė ir jos antriniai produktai turi didelį potencialą mėlynųjų biotechnologijų panaudojime, kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas“.

Tomas Eikinas, Fortum Klaipėda direktorius

„Mūsų skyrius yra atsakingas už jūros aplinkos būklės stebėseną ir valdymą, tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą. Šioje srityje intensyviai bendradarbiaujame su Klaipėdos universitetu, biologijos, ekologijos ir okeanografijos specialybių studentai dažnai pas mus atlieka praktiką, o baigę studijas dirba jūros tyrimų srityje mūsų laboratorijose. Aš ir pati, kaip Klaipėdos universiteto absolventė taip pradėjau karjerą.“

Aistė Kubiliūtė, Aplinkos apsaugos agentūros Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja

“Taikydami pažangias akvakultūros technologijas auginame naują Lietuvai rūšį – arktinę paliją bei toliau plečiame veiklą vakarų Lietuvoje. Mūsų besivystančiai įmonei reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai, vandenų biologijos specialistai ir biotechnologai, tad esame suinteresuoti betarpišku jų rengimu Klaipėdos universitete, studentų praktinių įgūdžių ugdymu suteikiant galimybę jiems praktikuotis mūsų moderniose sistemose.”

Sigitas Vaitkevičius, UAB „Noras LT“ direktorius

„Bendradarbiaudami su Klaipėdos universiteto mokslininkais sukūrėme ir pristatėme rinkai akvakultūrai skirtą pažangų probiotinį preparatą „Smart Fishery“. Esame labai patenkinti universiteto mokslininkų kompetencija, tad ir toliau tęsiame bendradarbiavimą probiotikų tyrimuose, rengiame bendrus projektus bei galvojame apie naujų biotechnologijos produktų vystymą.“

Anda Balandina, UAB „Baltic Probiotics“ direktorė

Dalykai konkursiniam balui

Konkursinis dalykas Svertinis koeficientas Dalyko tipas
Biologija 0,4 brandos egzaminas
Chemija arba matematika 0,2 brandos egzaminas arba metinis pažymys (A lygio)
Bet kuris dalykas, nesikartojantis su kitais konkursinio balo dalykais, kurio valstybinis brandos egzaminas organizuojamas stojimo metais 0,2 brandos egzaminas arba metinis pažymys (A lygio)
Lietuvių kalba ir literatūra 0,2 brandos egzaminas

Stojantieji vidurinio išsilavinimo dokumente privalo turėti anglų kalbos brandos egzamino ir / ar mokomojo dalyko įvertinimą.

Kiti pasiekimai konkursiniam balui

Papildomi balai stojant į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas

Kriterijus Balai
Pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo ne žemesnis nei 9 įvertinimas. 0,25 balo
Baigti baziniai kariniai mokymai arba atlikta privalomoji pradinė karo tarnyba. 0,5 balo
Tarptautinių olimpiadų, konkursų prizinės vietos.
Vertinami tik 10–12 klasių (gimnazijos II–IV klasių) olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami.
1 vieta – 2,5 balo;
2 vieta – 1,5 balo;
3 vieta – 1 balas
Šalies olimpiadų ir konkursų prizinės vietos.
Vertinami tik 10–12 klasių (gimnazijos II–IV klasių) olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami.
1 vieta – 1,5 balo;
2 vieta – 1 balas;
3 vieta – 0,5 balo
Stojantiesiems į universitetinių studijų programas ir baigusiesiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu. 1 balas
Dalyvavimas tarptautinėje, nacionalinėje jaunimo savanoriškoje veikloje, kuri yra ne trumpesnė negu 3 mėnesiai arba jaunimo savanoriškoje tarnyboje, kuri yra ne trumpesnė nei 6 mėnesiai. 0,25 balo

Stojant į Klaipėdos universiteto studijų programų valstybės nefinansuojamas studijų vietas papildomi balai suteikiami ir už šiuos pasiekimus 

Kriterijus Balai
Skaičiusiems pranešimą mokinių mokslinėje konferencijoje „Tolerantiška mokykla – saugi visuomenė“ (patvirtinimas – dalyvio pažymėjimas) ir stojantiems į Vaikystės pedagogikos studijų programą. 0,3 balo
Nacionalinių ir tarptautinių tiriamųjų ekspedicijų dalyviams, turintiems tai patvirtinantį pažymėjimą ir stojantiems į Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos studijų programą. 0,3 balo
Išklausiusiems ne mažiau kaip 8 val. GIS tematikos kursą ir turintiems tai patvirtinantį pažymėjimą ir stojantiems į Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos studijų programą. 0,3 balo
Turintiems ne mažesnę nei vienerių metų studijų kryptį atitinkančią profesinę patirtį ar savanoriškos veiklos patirtį ir stojantiems į Vaikystės pedagogikos studijų programą. 0,3 balo
Dalyvavusiems „Eurodebatų“ konkurse ir stojantiems į Viešojo administravimo ir Politikos mokslų studijų programas. 0,3 balo
Baigusiems Lietuvos Junior Achievement programą, Lietuvos Junior Achievement tarptautinio ir respublikinio mokinių bendrovių konkursų laimėtojams arba dalyviams ir stojantiems į Ekonomikos studijų programą. 0,3 balo
Baigusiems kursus projekte „Atrask save“ ir stojantiems į Viešojo administravimo ir Politikos mokslų studijų programas. 0,3 balo
Lankiusiems Klaipėdos universiteto Jaunųjų mokslininkų mokyklos atitinkamos studijų krypties užsiėmimus ir gavusiems baigimo pažymėjimą bei stojantiems į atitinkamų studijų krypčių studijų programas. 0,3 balo

Minimalūs reikalavimai

Minimalus konkursinis balas

Stojančiųjų stojamasis konkursinis balas turi būti ne mažesnis kaip 5,4 (atitinka 2018 m. galiojusį minimalų konkursinį balą 3,6).

Vidurinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvoje 2019 m.

  • Pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę:
    • lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą;
    • matematikos valstybinį brandos egzaminą;
    • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą.

Išlaikytų šių valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 40 balų.

Penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7, iš šių privalomų mokytis dalykų:

  • lietuvių kalba ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
  • biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
  • meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
  • bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.
  • Pretenduojantys į valstybės nefinansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę vieną bet kurio dalyko valstybinį brandos egzaminą.

Vidurinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvoje 2018 m.

  • Pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę:
    • lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą;
    • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą;
    • matematikos valstybinį brandos egzaminą (išskyrus menų studijų programas)
      – ne žemesniu nei 16 balų įvertinimu, jei pretenduoja į humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės, meno pedagogikos ir dalyko pedagogikos studijų programas, kurių dalykas priskiriamas humanitarinių mokslų studijų krypčių grupei,
      – ne žemesniu nei 25 balų įvertinimu, jei pretenduoja į kitų studijų krypčių grupių programas.
  • Pretenduojantys į valstybės nefinansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę vieną bet kurio dalyko valstybinį brandos egzaminą.

Vidurinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvoje 2016 m. ir 2017 m.

  • Pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę:
    • lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą;
    • matematikos valstybinį brandos egzaminą;
    • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą.
  • Pretenduojantys į valstybės nefinansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę vieną bet kurio dalyko valstybinį brandos egzaminą.

Vidurinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvoje 2015 m.

  • Pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę:
    • lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą;
    • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą.
    • Pretenduojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas – vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.

Asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje iki 2014 m. įskaitytinai, užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, taip pat atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos arba turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų ir pretenduojantiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, minimalus rodiklis yra vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.

Jūros tyrimų institutas

Universiteto al. 17, 92294, Klaipėda
8 46 398855
studijos@apc.ku.lt

Akademinių reikalų skyrius

Herkaus Manto g. 84, 92294 Klaipėda
(8 46) 39 89 93, (8 46) 39 89 94
(8 46) 39 89 69
studentu.priemimas@ku.lt