Aktualūs mokslo dokumentai » Mokslo skatinimas

MOKSLO IR MENO VEIKLOS SKATINIMAS

KU mokslininkai skatinami pasinaudoti Lietuvos mokslo tarybos, Švietimo mainų paramos fondo ir kitų institucijų siūlomomis programomis:

  • parama mokslinių straipsnių  ir knygų leidybai (http://www.lmt.lt/lt/kvietimu-kalendorius/kvietimas/79);
  • parama mokslinių doktorantų, mokslininkų ir dėstytojų mokslinėms stažuotėms (http://smpf.lt/lt/naujienos) ir pan.

Mokslo ir meno veiklos skatinimui Klaipėdos universitete yra įkurti Mokslo ir studijų skatinimo bei Meninės veiklos skatinimo fondai.

Mokslo ir studijų skatinimo fondo tikslas tikslai remti ir skatinti KU tyrėjus, mokslininkus ir dėstytojus, atliekančius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, skelbiančius aukšto lygio mokslinę produkciją, dalyvaujančius kuriant naujas antrosios ir trečiosios pakopos studijų programas.

Meninės veiklos skatinimo fondo tikslas skatinti menininkus ruošti tarptautinių ir respublikinių konkursų dalyvius; profesionalių meno darbų autorius ir remti tų darbų leidybą; remti Universitete organizuojamus tarptautinius, respublikinius festivalius, konkursus bei kitus svarbius meninius renginius bei tarptautinių ir respublikinių seminarų (meistriškumo kursų) rengimą.


Klaipėdos universiteto jaunųjų dėstytojų dalyvavimą konferencijose, simpoziumuose ir seminaruose užsienyje skatina Šernų šeimos stipendijų fondas.  Stipendijų fondo lėšos skiriamos moksliniams vizitams į Europos Sąjungos šalis (išskyrus Lietuvą), Norvegiją, Šveicariją, JAV ir Kanadą.

Su Šernų šeimos stipendijų fondo dokumentais galima susipažinti čia:

  • Šernų šeimos stipendijų fondo nuostatai;
  • Šernų šeimos stipendijų fondo komisija.

Universitete aukščiausio lygio mokslo ir meno darbų skatinimui skiriamos dvi premijos: AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „KLASCO“ mokslo premija (naujausia nuostatų redakcija pateikta čia) ir Vasario 16-osios Metų premija (skyrimo tvarkos aprašas pateiktas čia).

2016 metais KLASCO premijos buvo skirtos šiems KU mokslininkams ir menininkams:

Dr. Martynas Bučas AB Klasco premiją gavo kategorijoje „Proveržio mokslininkas“ (Biomedicinos mokslų srityje) už mokslinės veiklos rezultatus bei kompetenciją, kuri stiprina ne tik Jūros mokslų ir technologijų centrą, bet ir Gamtos mokslų katedrą bei Inžinerijos katedrą universitete.

Mokslininkas nuo 1998 m. pradėjo tyrimus apie bentosines buveines gėluose ir jūriniuose vandens telkiniuose. 2009 m. apsigynė disertaciją tema  „Raudondumblio šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis (Hudson) J. V. Lamouroux) pasiskirstymo dėsningumai ir ekologinė reikšmė atviroje Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje”. Mokslininkas 2007, 2013 ir 2016 metais atlikto nacionalinę makrofitbentoso stebėseną Baltijos jūros priekrantėje, dalyvavo Estijos ir Kaliningrado makrofitobentoso stebėsenos programos tyrimuose, turi daugiametę nardymo (nuo 1999 m.) ir makrofitų tyrimų (nuo 2000 m.) patirtį. Martynas Bučas taip pat dalyvavo keliuose tarptautiniuose makrofitų ir dugno buveinių tyrimų kursuose Suomijoje, Estijoje, Vokietijoje, Norvegijoje.

Martynas Bučas yra pripažintas Lietuvos makrofitobentoso ekspertas HELCOM Red List; HELCOM Geographical Intercalibration Group (GIG), Operationalization of HELCOM core indicators (CORESET) projektuose. Jo žinios ir įgudžiai apima ne tik vandens ekologijos disciplinas, bet ir geografinių sistemų bei statistinių metodų taikymą, kuriuos sėkmingai perduoda studentams. Po daktaro disertacijos gynimo mokslininkas dalyvavo 5 tarptautiniuose (PREHAB, LAKES FOR FUTURE, DENOFLIT, WEBLAB, DEVOTES) ir 4 nacionaliniuose (GEORIFAI, JSPDI, JSPDII) moksliniuose projektuose, šiuo metu vadovauja 1 nacionaliniam moksliniam projektui (MAURAKUMA) ir vykdys 1 tarptautinį projektą (EOMORES).

Prof. dr. Audronė Bliujienė AB Klasco premiją gavo kategorijoje „Proveržio mokslininkas“ (Humanitarinių mokslų srityje) už išskirtinį indelį tyrinėjant Lietuvos romėniškojo ir tautų kraustymosi laikotarpių archeologinę medžiagą šiuolaikiniame archeologijos teorinių prieigų kontekste, gautų didžiulio duomenų masyvo apibendrinimą ir integravimą į Baltijos jūros regiono ir Europinį kontekstą rezultatų skelbimą, mokslinėje tarptautinėje ir Lietuvos spaudoje bei konferencijose.

Prof. dr. A. Bliujienės studijos pasižymi ne tik giliu Lietuvos archeologinės medžiagos pažinimu, analize ir sinteze, bet ir tyrimų procese naudojama tarpdalykinių tyrimų gausa, kuri įgalina patikimiau tyrinėti mūsų krašto proistorę. Pažymėtinas prof. dr. A. Bliujienės indėlis į visapusius gintaro problematikos tyrimus ir rezultatų skelbimą tarptautinėje mokslinėje erdvėje. Pastarųjų metų prof. dr. A. Bliujienės studijose dėmesys sutelktas ne tik į etninių – baltų genčių klausimų nagrinėjamą, bet į mūsų krašto apgyvenimo dinamiką, bendruomenių pastangomis kuriamo kultūrinio (agrarinio) kraštovaizdžio raidą ir jo reikšmę ekonominiams ir technologiniams, socialiniams bei ideologiniams-religiniams baltų visuomenės raidos procesams pažinti. Šie šiuolaikiškomis teorinėmis prieigomis pagrįsti, integralūs tyrimai leidžia pateikti kokybiškai naujas įžvalgas ir numatyti tolesnes tyrimų kryptis.

Prof. dr. Audronės Bliujienės parengtos mokslo monografijos:

  1. BLIUJIENĖ, Audronė. Romėniškasis ir tautų kraustymosi laikotarpiai(Lietuvos archeologija, t. III). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2013. – 750 p. ISBN 978-9955-18-754-7
  2. BLIUJIENĖ, Audronė. Northern Gold: Amber in Lithuania (c. 100 to c. 1200) (East Central and Eastern Europe in the Middle Ages, 450-1450, Vol. 18). Leiden, Boston: Brill, 2011. – 426 pp. ISBN 978-90-04-21118-6
  3. BLIUJIENĖ, Audronė. Lietuvos priešistorės gintaras. Vilnius: Versus Aureus: 2007. – 560 p. ISBN 978-9955-34-002-7

Dr. Vytautas Jokubauskas AB Klasco premiją gavo kategorijoje „Daktaro karjeros proveržis“ už svarius mokslinius tyrimus, kurie buvo atlikti po disertacijos gynimo.

Mokslininkas Vytautas Jokubauskas  humanitarinių mokslų disertaciją „Lietuvos karinė doktrina ir jos realizavimas 1923–1940 m. Šiaurės rytų Baltijos regiono šalių kontekste“ apgynė 2013 m. lapkričio 22 d. Ši disertacija 2014 m. buvo apdovanota Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos įsteigto apdovanojimo „Geriausia disertacija 2013“ laureato diplomu bei Lietuvos Respublikos Prezidento padėka. Mokslininkas 2015 metais taip pat gavo Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos padėka už paramą ir įžvalgas rengiant Lietuvos karinę doktriną, o 2016 metais apdovanotas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos medaliu civiliams „Už nuopelnus“.

Vytauto Jokubausko mokslinių tyrimų rezultatai ir įžvalgos atspindėti monografijose „Mažųjų kariuomenių“ galia ir paramilitarizmas“ (2014), „Valia priešintis. Paramilitarizmas ir Lietuvos karinio saugumo problemos“ (2015) ir daugiau nei dviejų dešimčių mokslinių straipsniuose lietuvių, vokiečių, anglų ir rusų kalbomis.

Mokslininkas yra šaltinių publikacijų, šaulių žinyno bei nacionalinio atlaso rengėjas, mokslinės studijos bendraautorius. Jis prisidėjo rengiant naują 2016 m. Lietuvos karinę doktriną; yra trijų Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų mokslinių projektų vykdytojas, vieno iš jų vadovas. Dr. V. Jokubauskas per du metus po disertacijos gynimo (2014–2015 m.) įgyvendino vyresniojo mokslo darbuotojo pareigoms keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

Dr. Vytauto Jokubausko parengtos mokslo monografijos:

  1. JOKUBAUSKAS, V.; VAIČENONIS, J.; VAREIKIS, V.; VITKUS, H. Valia priešintis. Paramilitarizmas ir Lietuvos karinio saugumo problemos: kolektyvinė monografija. Sud. H. VITKUS, V. VAREIKIS. Klaipėda: Druka, 2015. – 320 p. ISBN 978-609-404-192-1
  2. JOKUBAUSKAS, V. „Mažųjų kariuomenių“ galia ir paramilitarizmas. Tarpukario Lietuvos atvejis. Klaipėda, 2014. – 588+XVI p. ISBN 978-9955-18-811-7

Mokslo studija:

  1. JOKUBAUSKAS, V. Lietuvos trispalvė virš kareivinių. In Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu: studija, skirta Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto 20-mečiui, Klaipėdos universiteto 20-mečiui ir Klaipėdos miesto 760-mečiui. Sud. V. SAFRONOVAS. Klaipėda, 2012, p. 71–127. [bendraautoriai: prof. dr. V. Vareikis ir dr. V. Safronovas]

Menininkė Giedrė Zeicaitė AB Klasco premiją gavo kategorijoje „Proveržio menininkas“ už aktyvią meninę veiklą Lietuvoje ir užsienyje. Per pastaruosius penkis metus menininkė atliko 2 rečitalius (vieno atlikėjo koncertus), 10 koncertų užsienyje, daugiau nei 100 solinių koncertų, dalyvavo 15 festivalių, sukūrė 2 vaidmenis Klaipėdos muzikiniame teatre, atliko 10 spektaklių, dalyvavo LRT televizijos laidose, įrašė 4 kompaktinius diskus.

Taip pat menininkės pastangų dėka pirmą kartą istorijoje surinkti visi 28  M. K. Oginskio vokaliniai kūriniai, iš jų – 10 visai nežinomų muzikos visuomenėje. Šie kūriniai atsispindi išleistame natų rinkinyje „ Mykolas Kleopas Oginskis. Kameriniai vokaliniai kūriniai balsui ir fortepijonui“.

Be to Giedrė Zeicaitė skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose, dalyvavo 3 stažuotėse Vokietijoje ir Italijoje, ten vedė meistriškumo pamokas. Lektorės Giedrės Zeicaitės studentės aktyviai koncertuoja, dalyvauja meistriškumo kursuose, seminaruose, projektuose bei konkursuose.

2001-2015 metais KLASCO premijos skirtos šiems KU mokslininkams:

Metai Meninė veikla Veikla HS mokslų srityje Veikla FBT mokslų srityje
2001 prof. O. S. Idzelevičienė prof. habil. dr. S. Vaitiekūnas prof. habil. dr. V. Paulauskas
2002 prof. habil. dr. A. Kaukienė, prof. dr. V. Laurėnas prof. habil. dr. V. Smailys
2003 doc. L. Jankus prof. dr. A. Ramonas doc. dr. J. Čerka
2004 prof. R. Šileika prof. dr. D. Kšanienė, prof. dr. J. V. Urbonas
2005 prof. dr. D. Petrauskaitė, J. Banaitis prof. habil. dr. B. Tilickis
2006 doc. I. Maknavičienė
2007 prof. V. Tetenskas prof. dr. R. Sliužinskas, prof. dr. R. Balsys
2008 prof. V. Vadoklienė doc. dr A. Baublys doc. dr. A. Tiknius
2009 doc. J. Neniškytė-Lyvens doc. dr. Ž. Sidabraitė, doc. dr. L. Petrošienė
2010 Doc. R. Rastauskas prof. dr. S. Lebedevas, doc. dr. K. Dučinskas
2011 M. Gylys prof. dr. O. Tijūnėlienė prof. dr. O. Belous
2012 doc. dr. I. Bierontaitė prof. dr. V. Juščius prof. habil. dr. S. Olenin
2013 prof. T. Romaškina prof. dr. E. Acienė prof. dr. E. Guseinovienė
2014 prof. dr. V. Mačiulskis prof. dr. A. Gedutis prof. habil. dr. R. Žaromskis
2015 prof. V. Masalskis doc. dr. D. Petkūnas prof. dr. A. Razbadauskas

Vasario 16-osios Metų premija:

  • Meninė veikla – lektorė Agnija Sarulienė (Menų fakultetas)
  • Socialiniai mokslai – autorių kolektyvas prof. dr. Ilona Klanienė, prof. dr. Liudmila Rupšienė, doc. dr. Gražina Šmitienė
  • Humanitariniai mokslai – doc. dr. Gintautas Zabiela (Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas)
  • Biomedicinos mokslai – dr. Jūratė Lesutienė (Jūros mokslų ir technologijų centras)

Klaipėdos universiteto jaunųjų dėstytojų dalyvavimą konferencijose, simpoziumuose ir seminaruose užsienyje skatina Šernų šeimos stipendijos fondas (fondo nuostatai pateikti čia). Stipendijų fondo lėšos skiriamos moksliniams vizitams į Europos Sąjungos šalis (išskyrus Lietuvą), Norvegiją, Šveicariją, JAV ir Kanadą.

ŠERNŲ ŠEIMOS STIPENDIJŲ FONDO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS

Eil. Nr. Vardas, pavardė Renginys (šalis) Suma, tūkst., EUR
1. Dr. Anastasija Zaiko Moksliniai seminarai ir metodiniai mokymai Oviedo universitete (Ispanija) 1390,76
2. Dr. Aurelija Samuilovienė Moksliniai seminarai ir metodiniai mokymai Oviedo universitete (Ispanija) 1390,76
3. Asist. Indrė Brasaitė Tarptautinė doktorantų vasaros stovykla (Nyderlandai) 1500
4. Asist. Sergej Jakovlev Tarptautinis simpoziumas (JAV) 718
Iš viso: 4 999,52

Gavusi Šernų šeimos stipendiją Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros lektorė Indrė Brasaitė, besitobulinanti akademinę kvalifikaciją ir siekianti aukštos mokslinių tyrimų kompetencijos studijuodama Temperės universitete (Suomija) slaugos doktorantūroje, turėjo galimybę atstovauti Klaipėdos universitetui Europos slaugos mokslo akademijos jaunųjų mokslininkų rengimo vasaros stovykloje. Europos slaugos akademija vienija didelį būrį aukščiausio lygio mokslininkų išvisos Europos, kurie perteikia savo žinias ir gebėjimus būsimiems slaugos mokslininkams.

Europos slaugos mokslo akademijos organizuojamų doktorantų vasaros stovyklų tikslai yra šie: rengti naujos kartos slaugos mokslininkus perteikiant jiems pažangiausias žinias ir formuojant jų kompetencijas dirbti su pažangiais kompleksinių intervencinių mokslinių tyrimų metodais: sukurti tarpkultūrinę mokymosi aplinką slaugos mokslų doktorantams Europoje.

Vasaros stovykloje lektorė Indrė Brasaitė pristatė Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą, situaciją, pacientų saugumą Lietuvoje, įgijo žinių ir įgūdžių iš kompleksinių intervencijų mokslinių tyrimų srities, kurie yra plačiai taikomi sveikatos priežiūros, visuomeninės sveikatos ir socialinės politikos praktikoje, per praktinius užsiėmimus mokėsi parengti projektą, paremtą kompleksinėmis intervencijomis, kaip atlikti mokslinius tyrimus ir spręsti šių procesų metu kilusias problemas.

Eil. Nr. Vardas, pavardė Renginys (šalis) Suma, tūkst., EUR
1. Dr. Jurgita Grigonienė Tarptautinė mokslinė konferencija 1429
2. Asist. Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili Tarptautinė mokslinė konferencija (Vengrija) 952
3. Asist. Inga Normantė Tarptautinė mokslinė konferencija (Vengrija) 640
4. Asist. Viktorija Rukšėnienė Tarptautinė mokslinė konferencija (Lenkija) 828
5. Dr. Asta Šarkauskienė Tarptautinis mokslinis kongresas (Suomija) 1038
Iš viso: 4887

JTF Mechanikos inžinerijos katedros doc. dr. Jurgitai Grigonienei skirta Šernų stipendija suteikė galimybę dalyvauti devintoje tarptautinėje konferencijoje „Ecological Vehicles and Renewable Energies“ (EVER’14), kuri vyko 2014 m. kovo 25-27 dienomis, Monake. Konferencijoje buvo perskaitytas pranešimas „New Oportunities for Using Solar Energy in Lithuanian DH Companies“, taip pat užmegzti kontaktai su kitų šalių mokslininkais tolimesniam bendradarbiavimui.

Konferencija vyko moderniame konferencijų ir parodų centre „Grimaldi Forum“. Jos metu buvo pristatyti 146 žodiniai ir stendiniai pranešimai, kurie pagal temas buvo suskirstyti į 12 sekcijų. Plenarinėse sekcijose pranešimus skaitė tokie žymūs mokslininkai kaip dr. Grzegorz Ombach („Qualcomm Incorporated CA“, JAV), prof Zi Q. Zhu (Šefildo universitetas, JK) ir prof. Frede Blaabjerg (Aalborgo universitetas, Danija).  Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš Kandos, Norvegijos, Taivano, Kinijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Čilės, Brazilijos, Tuniso, Vokietijos, Italijos, Rumunijos, Singapūro, Turkijos, Lietuvos ir kt. šalių.

Kartu su konferencija vyko paroda „The Sustainable Village“, kurioje dalyvavo 23 kompanijos („Bosch“, „Philips“, „Peugeot“, „Renault“, „Sodetrel“, Clean Energy Plant“ ir kt.).

Konferenciją ir parodą aplankė Monako princas Albertas II.


Šernų šeimos stipendijų fondas taip pat skyrė finansinę paramą Gamtos ir matematikos fakulteto Matematikos ir statistikos katedros asist. Viktorijai Rukšėnienei ir suteikė galimybę dalyvauti BALTEX antrojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Climate Change – The environmental and socio-economic response in the southern Baltic region“, kuri vyko šių metų gegužės mėn. 12-15 dienomis Szczecin (Lenkijoje). Konferencijoje skaitytas pranešimas „Effect of climate change on ice regime of lagoons of the southern and eastern Baltic Sea“ buvo publikuotas konferencijos medžiagoje.

Konferencijoje pristatyti tyrimo rezultatai siejasi su tikslu ištirti kasmetinių ledo dangos svyravimus ir tendencijas pietų ir rytų Baltijos jūros lagūnose. Vienas iš pagrindinių šio tyrimo tikslų buvo palyginti metinių ledo dangos sezonų laiko pokyčių tendencijas pietų ir rytų Baltijos jūros lagūnose – Darss-Zingst Bodden Chain (DZBC) ir Kuršių mariose atitinkamai. Uždarosios lagūnos yra maži kontinentinių jūrų modeliai su jautria ekosistema. Lagūnos aprašytos šiame tyrime yra seklūs laikini baseinai ir turi tik vieną jungtį į Baltijos jūrą.

IŠVYKSTANTYS DĖSTYTOJAI

Eil. Nr. Vardas, pavardė Renginys (šalis) Suma, tūkst., EUR
1. Asist. Irina Panasiuk Kalmaro Jūrų akademijos organizuojamas seminaras (Švedija) 265
2. Asist. Paulius Rapalis Kalmaro Jūrų akademijos organizuojamas seminaras (Švedija) 265
Iš viso: 530

Šernų fondo stipendijos dėka buvo padengta dalis išvykos (2015.06.10-12) išlaidų į Linėjaus universiteto organizuojamą doktorantų konferenciją –„ International PhD seminar in Maritime“  Kalmaro Jūrų akademijoje, Kalmare, Švedijoje. Seminaro metu vyko aktyvios diskusijos tarp jūros mokslų srities doktorantų ir mokslininkų, buvo pristatomos doktorantų disertacijos teikiamos mokslinės konsultacijos ir pasiūlymai. Seminare pristačiau disertacijos medžiaga paremtą pranešimą.

Konferencijos dalyviams suteikti pažymėjai. Seminaras įskaitytas kaip 3 kreditai Linėjaus universitete pagal Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema.

 ATVYKSTANTYS DĖSTYTOJAI

Eil. Nr. Vardas, pavardė Paskirtis, padalinys Suma, tūkst., EUR
1. Prof. Brank Barnas (JAV) Paskaitų skaitymas, SMF 1200
2. Prof. Peilin Zhou (UK) Paskaitų skaitymas, JTF 615
Iš viso: 1815

2016 metais KLASCO premijos buvo skirtos šiems KU mokslininkams ir menininkams:

IŠVYKSTANTYS DĖSTYTOJAI

Eil. Nr. Vardas, pavardė Renginys (šalis) Suma, tūkst., EUR
1. Dr. Vasilijus Safronovas Tarptautinė mokslinė konferencija (JAV) 1500

2016 m. kovo 17 d. nutarimu Klaipėdos universiteto Šernų stipendijų fondo komisija dr. Vitalijui Safronovui skyrė 1500 Eur. dydžio stipendiją mokslinei išvykai į JAV. Lėšos buvo išnaudotos dalyvauti konferencijoje „Global, Glocal, and Local: Distinction and Interconnection in the Baltic States“, kuri 2016 m. gegužės 26-28 d. vyko Filadelfijoje (Pensilvanijos valstija), JAV. Tai kas dvejus metus organizuojamas vienos svarbiausių pasaulyje baltistikos studijų organizacijų – The Association for the Advancement of Baltic Studies (AABS), kurios nariu yra dr. Vitalijus Safronovas – mokslinis renginys. Jame dalyvavo per 100 pranešėjų iš daugiau kaip 15 valstybių, pristatė pranešimus, susijusius su Baltijos šalių kultūra, politika, ekonomika, istorija ir kalba.

Konferencijos sekcijoje „History and Memory“ dr. Vitalijus Safronovas perskaitė pranešimą „Remembrance of a Non-national War in Heterogeneous State: the Case of Interwar Lithuania“ (pranešimo bendraautorius dr. Vytautas Jokubauskas). Šiuo pranešimu siekta pristatyti konferencijos dalyviams Klaipėdos universiteto Baltijos regiojo istorijos ir archeologijos instituto 2015-2018 m. vykdomą mokslinį projektą  „Pirmojo pasaulinio karo atminimas: Lietuvos ir Rytprūsių lyginamoji analizė (iki 1939 metų)“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos. Nors projektas pradėtas vykdyti tik 2015 metais ir pranešimas dar nepretendavo pateikti galutinių rezultatų, pristatytoji problematika sulaukė didelio susidomėjimo, kadangi tai pirmas toks tyrimas, kuriame nagrinėjama Didžiojo karo atmintis Lietuvoje. Su konferencijoje dalyvavusiais kolegomis iš Britanijos ir Estijos buvo aptartos lyginamųjų karo atminties tyrimų ir bendro leidinio parengimo galimybės.

Konferencijos metu vykę susitikimai leido užmegzti  naujus akademinius kontaktus, o taip pat aptarti bendradarbiavimą su ligšioliniais veiklos partneriais iš Estijos, Latvijos, Vokietijos ir JAV. Tame tarpe buvo tikslinamos detalės dėl Klaipėdos universitete 2017-2018 m. vykstančių mokslinių renginių, organizuojamų kartu su užsienio partneriais.

ATVYKSTANTYS DĖSTYTOJAI

Eil. Nr. Vardas, pavardė Paskirtis, padalinys Suma, tūkst., EUR
1. Dr. Hugo Lycke (Prancūzija) Paskaitų skaitymas, MA, SvMF ir JTGMF 400
2. Prof. Pingsha Dong (JAV) Pakaitų skaitymas, JTGMF 1500
   

Iš viso:

1900
Informacija atnaujinta: Monday March 13th, 2017