LT   |   EN      Mano KU   |   
Anso Lymanto archyvą pravėrus…

Anso Lymanto archyvą pravėrus…

<…> esu pakliuvęs į tų žmonių tarpą, kuriems likimas yra uždėjęs tam tikrus darbus atlikti <…>
iš Anso Lymanto laiško.

Ansas Lymantas (1921 – 2002), spaudos darbuotojas, žurnalistas, redaktorius, dailininkas. Gimęs ir augęs Šatriuose netoli Klaipėdos, mokęsis Smeltės pradžios mokykloje bei Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, anksti susižavėjo daile, ypač grafika. Tam jį paskatino jo mokytojas dailininkas ir žymus Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas Adomas Brakas.

Dar besimokydamas bendradarbiavo spaudoje, rašė straipsnelius Lietuvos keleiviui, Vakarams , su spaustuvininko darbu susipažino dirbdamas “Ryto” leidykloje ir spaustuvėje. 1939 m. parengė ir suredagavo paskutinius Lietuvos keleivio numerius.

Po Klaipėdos krašto aneksijos išvyko į Berlyną ir poligrafijos institute studijavo grafikos meną, kurį baigė jau karo metu (1942 m.), ir įsidarbino filmų gaminimo bendrovėje. Karo pabaigoje atsidūrė pabėgėlių stovyklose Flensburge, Liubeke, Kiolne, Hanoveryje. A. Lymantas, kurį laiką mokytojavo Liubeko lietuvių gimnazijoje, dėstė meno istoriją ir piešimą. Čia organizuodavo spektaklius, piešdavo dekoracijas, retkarčiais kartu su mokiniais ir vaidindavo.

A. Lymantas DP stovyklose susitiko su daugeliu iš Mažosios Lietuvos pasitraukusių visuomenės veikėjų, kurie jį įtraukė į Mažosios Lietuvos Tarybos (MLT) veiklą.

1949 m. Hanau vykusiame MLT suvažiavime buvo paskirtas atkurto Keleivio redaktoriumi.

1950 ir 1951 m. pradžioje  suredagavęs du numerius 1951 m kovo mėn. su žmona išvyko į Kanadą ir apsigyveno Monrealyje. Čia jaunos šeimos tėvas ne tik sunkiai dirbo Kanados oro susisiekimo bendrovėje (Canadien airlines), siekdamas aprūpinti šeimą, bet ir įsitraukė į Kanados lietuvių politinę ir kultūrinę veiklą, kurioje jis reiškėsi kaip aktyvus išeivių organizatorius. Dalyvavo Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos (MLBD) ir Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio (MLRS) darbe bei Mažosios Lietuvos fondo (MLF) valdyboje, kurios pirmininku buvo 1985- 1992 metais.

Bendradarbiavo išeivijos spaudoje: Keleivyje, Nepriklausomoje Lietuvoje, Tėviškės žiburiuose, Dirvoje, Naujienose. Jo kultūriniai interesai geriausiai atsiskleidė laikraščio Lietuvos pajūris (1960-1971, 1982-1988) redaktoriaus darbe. Pradžioje keturis kartus per metus, o vėliau kas mėnesį leidžiamas (1960-1971, 1982-1988) laikraštis, skirtas Mažosios Lietuvos istorijai ir kultūrai, pateikdavo žinių iš po pasaulį pasklidusių mažlietuvių, jų organizacijų ir parapijų veiklos, spausdino įspūdžius ar laiškus ir iš okupuotos Lietuvos. Redakcija buvo namuose, kur  talkininkavo visa šeima ir draugai: spausdino, karpė, klijavo, rūpinosi dauginimu ir lėšomis, siuntinėjo prenumeratoriams. Būdamas dailininkas, A. Lymantas ne tik redagavo, bet ir kūrė laikraščio vizualinę pusę: rinko ir maketavo  nuotraukas, ir kitas iliustracijas, kūrė antraštes ir vinjetes. Daugybė laiškų iš įvairiausių pasaulio vietų pasiekdavo redakciją su įspūdžiais, naujienomis, atsiminimais, padėkomis ar pabarimais. Pamažu namuose kaupėsi archyvas (straipsnių rankraščiai, nuotraukos dokumentai, laiškai), kuris buvo padovanotas Klaipėdos universiteto bibliotekai.

Virtualioje parodoje pristatomi dokumentai iš Anso Lymanto fondo (F 1), kurie supažindins su buvusio klaipėdiškio gyvenimu ir veikla įvairiais laikotarpiais. Tai autentiškas gyvenimo išeivijoje atspindys.

Anso Lymanto archyvą pravėrus...: virtuali parodaParoda. Įženk…