LT   |   EN      Mano KU   |   

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K718-05-0020

Projekto pavadinimas: „Antivirusinio dezinfekavimo technologijos ir jos prototipo kūrimas ir tyrimai keleivių apsaugai nuo COVID-19 viešajame transporte ”.

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-11-04 iki 2023-08-31

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Arvydas Martinkėnas

Projekto tikslas – Sukurti antivirusinio dezinfekavimo 222 nm bangos ilgio ultravioletiniais spinduliais technologiją ir techninės sistemos prototipą keleivių apsaugai nuo SARS-CoV-2 viruso viešojo transporto priemonėse..

Projekto santrauka:

Pasaulinės pandemijos metu iškilo poreikis užtikrinti viešuoju transportu vykstančių keleivių saugumą – maksimaliai sumažinti riziką kelionės metu užsikrėsti COVID-19 sukeliančiais virusais (patogenais). Šiai problemai spręsti reikalingi inovatyvūs sprendimai ir priemonės, kurios, kelionės metu, užtikrintų nuolatinį patogenų skaičiaus mažinimą autobusų, troleibusų ar traukinių salonuose (ant interjero paviršių ir salono ore). Siekiant užsibrėžto tikslo bus sprendžiamas uždavinys – ištirti 222nm ultravioletinės spinduliuotės veiksmingumą keleivių apsaugai nuo SARS-CoV-2 viruso  ir įvertinti tinkamumą miesto autobusų salonų dezinfekavimui, nustatyti racionalius dezinfekavimo technologijos parametrus, sukurti dezinfekavimo techninės sistemos prototipą ir išbandyti jį realiomis sąlygomis. Projektu numatoma atlikti tikslinius mokslinius tyrimus, kuriais siekiama pagrįsti 222nm ultravioletinės spinduliuotės pritaikomumą transporto priemonių salonų vidaus paviršių bei oro  juose dezinfekavimui nuo viruso, kuris sukelia COVID-19. Tyrimais siekiama nustatyti UV 222nm spindulių veiksmingumą, tam tikru periodiškumu ir/arba nepertraukiamai dezinfekuojant transporto priemonių salonus, racionalius spinduliuotės parametrus, priklausomai nuo spinduliuotės stiprio erdvinio pasiskirstymo, spinduliuotės poveikį salono apdailos medžiagoms bei įrangai. Gautų rezultatų pagrindu bus sukurta originali prototipinė techninė sistema, realizuojanti viešojo transporto salono dezinfekavimo UV spinduliais technologiją. Sukurtos dezinfekavimo techninės sistemos prototipas bus išbandytas realiomis sąlygomis – sumontavus ir ją išbandžius 12 m. ilgio miesto M3 kategorijos autobuse. Potencialiems dezinfekavimo techninės sistemos vartotojams bus parengta jos taikymo metodika.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0081

Projekto pavadinimas: „Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas”.

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2017-12-20 iki 2021-12-19

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Arūnas Andziulis

Santrauka: Projekto tikslas – sukurti inovatyvų konteinerių krovos uoste metodą ir technologiją, skaitmenizuojant jūrinio intermodalinio terminalo transporto mazgus sumaniosiomis IRT, tenkinant prioritetinės MTEP ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioriteto „Sumanios transporto sistemos ir informacinės ir ryšių technologijos“ deskriptus.

Uždaviniai:

  1. Ištirti intermodalinio konteinerių krovos terminalo logistinius ir krovos procesus, sudaryti terminalo mechanizmų dinamikos matematinius modelius, atlikti jų skaitinę analizę ir adekvatumo patikrinimą.
  2. Sukurti krovos procesą prognozuojančius valdymo algoritmus ir valdymo sistemos virtualų prototipą, leidžiančius individualizuoti kiekvieno konteinerio krovos režimus bendroje transportavimo grandinėje, siekiant maksimalaus operacijos autonomiškumo ir krovimo spartos.
  3. Sukurti apibendrintąjį autonominio konteinerių krovos proceso „krantinės kranas-elektrovežis-stekas“ intermodaliniame terminale MM bei autonominio elektrovėžio ir autonominio krano tarpusavio sinchronizavimo krovos metodą dinaminiu režimu.
  4. Sukurti apibendrintąjį autonominio konteinerių krovos procesą „krantinės kranas-elektrovežis-stekas“ imituojantį virtualų prototipą ir tyrimų maketą, jį ištestuoti, optimizuojant krovos proceso laiką ir energijos sąnaudas, ir pagal tyrimo išvadas parengti ir pateikti TP paraišką..

Siekiamas rezultatas:

Projekto eigoje bus vykdomos mokslinės veiklos (8 veiklos), kurių pagrindinis tikslas, sukurti naują metodą, leidžianti efektyviau išnaudoti uosto terminalo esamas krovimo technologijas, padidinti terminale operuojančių įrenginių autonomiško lygį vykdant krovimo darbus, nesumažinant krovimo efektyvumo, vertinant energijos sąnaudas, bei pasiūlyti optimalias technologijas ir valdymo algoritmus bei išnagrinėti jų veikimo gaires, atliekant autonominius krovimo proceso darbus. KU mokslininkams projekte būtina atsakyti, kokiomis inovatyviomis krovos technologijomis bus grindžiama fizinė Klaipėdos uosto plėtra, įsisavinamos naujos teritorijos Kuršių marių pakrantėje, o šiaurinėje dalyje – statomas jūrinis uostas. Todėl projekto tiksluose ir uždaviniuose yra numatyta uosto direkcijai pateikti susistemintas įžvalgas apie pasaulinę išmaniųjų sistemų diegimo praktiką uostuose bei kurti naujas sumaniąsias krovos procesų valdymo technologijas.

Projektas finansuojamas Europos Regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 01.2.2-LMT-K-718 priemonės „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“.

Partners: IUC Syd, Klaipeda University, Gdansk University

The Baltic Inventor project deals with digitalization of industrial processes in the Baltic Sea region. It focuses on automation, robotics, AI and big data usage.

Baltic Inventor suggests that the Baltic Sea region has the opportunity to become the world’s most innovative hub for future industrial digitalization, robotics, automation and smart materials. The region is already at the forefront of advanced manufacturing and material research. There are also world leaders of smart robotics and prominent research facilities in the countries around the Baltic Sea. The benefits of enhanced digitalization will not only be economic but also environmental. For instance, it will result in lower energy usage in industrial production and lower climate gas emissions.

However, the development of these new industrial fields requires more collaborative efforts across the borders. The Baltic Inventor project aims to mobilize stakeholders to be able to harvest the regional potential. It will allow the participating countries to share experiences and knowledge, with the aim to create a future of green industrial processes. The activities include pin-pointing major areas for improvement and national market analysis with manuals on how to proceed.

Partneriai: UAB „Western Baltic Engineering“, Klaipėdos universitetas

Pastaraisiais metais pastebimas progresyvus laivybos ir jūrinių technologijų vystymasis, vadinamieji „nepilotuojamų“ arba „autonominių“ laivų projektai. Projekto metu bus kuriama autonominio kelto technologija kursuojančio maršrutu perkėla – Smiltynė. Gautus sprendinius bus galima taikyti kitiems panašaus tipo laivams. Kuriamas produktas atlieps naujausias jūrinių technologijų vystymo tendencijas pasauliniu mastu. Šiuo metu rinkoje analogai neegzistuoja. Projektas leis užtikrinti įmonės ilgalaikių tikslų įgyvendinimą, t.y. vystyti MTEP veiklas kuriant naujas paslaugas, tiesiogiai pritaikyti projekto rezultatus savo veikloje komercializuojant sukurtus produktus (paslaugas), kas leis padidinti paslaugų pardavimų apimtis bei įmonės konkurencingumą pasaulio rinkose.

LR Vyriausybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės strateginiuose dokumentuose įtvirtinta nuostata, kad regioninei politikai vykdyti ir darniai Vakarų Lietuvos regiono plėtrai užtikrinti Klaipėdoje turi veikti valstybinis universitetas. Tokiu tikslu buvo parengtas Klaipėdos universteto (KU) veiklos optimizavimo priemonių planas 2018-2019 metams, orientuotas į harmoningą regiono poreikius atspindintį KU mokslo ir studijų veiklų vystymą, ypatingą dėmesį skiriant jūrinės specializacijos išgryninimui ir stiprinimui. Šiuo valstybės projektu siekiama tiesiogiai ir netiesiogiai prisidėti realizuojant Optimizavimo plano nuostatas: stiprinti KU, užtikrinant studijų kokybę; tobulinti valdymą; prisidėti prie miesto ir regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikių tenkinimo. Projekte numatytomis veiklomis tęsiamas studijų programų skaičiaus optimizavimas, sutelkiamas geriausias dėstytojų potencialas, tobulinama dėstytojų kvalifikacija, plėtojamos jų vadybinės, didaktinės ir mokslinių tyrimų kompetencijos, pasirengiant į studentą orientuoto studijų proceso diegimui. Kvalifikacijos tobulinimas padės atliepiant šiuolaikinius dėstytojų pareigoms keliamus reikalavimus bei užtikrins jų veikos kokybę ir tęstinumą. Valstybės projekte numatytos veiklos, tiesiogiai realizuosiančios KU veiklos optimizavimo priemonių plane 2018-2019 metams suformuluotas priemones, yra suderintos su KU taryba, kurioje dalyvauja regiono savivaldos ir verslo asocijuotų struktūrų atstovai.

Projekto metu buvo atnaujinta ir parengta 16 studijų dalykų medžiaga bei patalpinta virtualioje mokymo aplinkoje. ISK buvo įsigyta programinė įranga LabVIEW bei MVTec Halcon Merlic

Partneriai: UAB „Technologiniai valdymo sprendimai“, Klaipėdos universitetas

Šio projekto tikslas yra investuojant į MTEP veiklas siekti sukurti išmaniojo programinio produktyvumo roboto prototipą. Šio tikslo bus siekiama bendradarbiaujant su mokslo ir studijų institucija ir kartu vykdant mokslinių tyrimų veiklas kuriant algoritmus bei modelius. Technologinės plėtros veiklų metu bus apjungiamos gautos žinios ir gebėjimai siekiant sukurti prototipą, kuris vėliau bus rengiamas komercializavimui. MTEP veiklų metu bus siekiama sukurti naują pasaulinėje rinkoje inovatyvų produktą, kuris išspręstų trūkumus, su kuriais šiuo metu susiduria tiksliniai klientai ir pasiūlyti aukštos pridėtinės vertės technologiją pritaikomą daugelyje pramonės įmonių.

Partneriai: MB „Amberos“, Klaipėdos universitetas

Mokslinio tyrimo projekto poreikis grindžiamas siekiu ištirti, kaip padidinti juvelyrinių papuošalų ir juvelyrinių dirbinių gamybos iš gintaro veiklos efektyvumą, padidinant tiek proceso greitaveiką, tiek ir kokybę. Natūralūs gamtoje randami bei išgaunami gintaro akmenys turi netaisyklingą formą bei spalvinę struktūrą. Tokios žaliavos apdirbimo automatizavimui neužtenka standartinių, pramonėje plačiai taikomų, mechaninių sprendimų. Mokslinio projekto idėja grindžiama nauju netaisyklingos formos gintaro akmens geometrinio centro radimo modelio sukūrimu. Bus sukurtas grąžto pozicijos uždavimo ir valdymo modelis, kuris bus apjungiamas su gintaro geometrinio centro radimo posistemiu. Šių modelių ir jų taikymo metodikų sukūrimas bus realizuotas, sukuriant programinį ir fizinį automatizuotos gintaro akmens ruošinių gręžimo sistemos maketą. Šis mokslinio tyrimo projektas reikšmingai prisidės prie uždavinių, sprendžiant automatizuoto gintaro apdirbimo problemas, o praktinė jo vertė pasireikš per realizuotą programinį ir fizinį automatizuotos gintaro akmens ruošinių gręžimo sistemos maketą, kurio sisteminis veikimas bus patvirtintas laboratorinėmis sąlygomis.

https://www.lowtemp.eu/

http://www.dhknowledge.eu/

Project aims

The 19 project partners from nine Baltic Sea Region (BSR) countries made district heating (DH) in their municipalities or regions, but also on a broader scale in other regions, more sustainable by integrating low temperature district heating (LTDH) solutions in their energy supply systems. To achieve this goal, the “Low Temperature District Heating for the Baltic Sea Region” (LowTEMP) project raised awareness and know-how among the responsible public and private stakeholders about the necessity to deploy sustainable energy supply systems that allow the use of renewable or unused surplus heat and low temperature heat distribution.

LowTEMP provided district heating stakeholders with know-how and strategic tools on how to plan, finance, install and manage LTDH systems.

The project partners jointly developed a knowledge platform on DH in the BSR, assessed the sustainability effects, analysed business models and funding structures for LTDH, as well as developed a training programme to increase know-how and capacities of responsible stakeholders. In addition, pilot energy strategies have been developed for selected municipalities. Also, project partners performed pilot tests of low temperature DH technologies and measures.

Background

The energy demand for heating and cooling in Europe and the Baltic Sea Region is responsible for more than one third of the final energy consumption. Thus, the deployment of more efficient and innovative DH technologies is key to a successful energy management in cities and districts. Efficient DH with LTDH technologies offer new possibilities for increased energy efficiency with reduced fossil energy consumption, which will help to achieve the EU targets in reduction of CO2 emissions.

The LowTEMP project promoted smart and future-oriented heating supply technologies using low temperature grid structures. The targets of the project were in line with the objectives of the Energy Efficiency Directive (2012) and complied to the Renewable Energy Directive (2009) and the Energy Performance of Buildings Directive (2010), which require Member States to develop ambitious policies as regards the use of renewable energy sources and energy efficiency in heating and cooling networks.

The project contributed to the aims of the EU2020, by promoting energy efficiency, the use of renewable sources and reducing CO2 emissions, to national and European spatial development policies as well as the EU Strategy for the Baltic Sea Region (EUSBSR).

The LowTEMP project was supported by the European Union (European Regional Development Fund & European Neighbourhood Instrument) in the frame of the Interreg Baltic Sea Region Programme 2014-2020.

Latvia-Lithuania programme projektas Joint smart social services, Jungtinis kompetencijų centras išmaniosioms socialinėms rūpybos paslaugoms senyviems žmonėms kurti (angl. Joint competence center for smart elderly care social services development), LLI-1, 2017-2019

http://jointsmartsocialservices.eu/lt/

Lietuvos ir Latvijos demografinės prognozės rodo, jog abiejų šalių senstančios visuomenės lems spartų sveikatos priežiūros esamų ir naujų paslaugų paklausos didėjimą ir kokybinius pokyčius. Mažinant senyvo amžiaus žmonių socialinę atskirtį ir įtraukti juos į visuomeninę veiklą, reikalinga gerinti jų fizinį aktyvumą ir kitus sveikatinimo aspektus, diegiant naujas senyvo amžiaus žmonių priežiūros elektronines paslaugas Lietuvos ir Latvijos globos namuose, bei didinant šių paslaugų prieinamumą visuomenei. Projektu siekiama vystyti vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūrą ir rūpybą, stiprinant ligų prevencijos priemones, bei kurti naujas viešai prieinamas paslaugas žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių, vystant e-sveikatos paslaugas. Susikooperavę Latvijos ir Lietuvos socialinės rūpybos, informacinių ir komunikacinių technologijų specialistai sukurs realaus laiko žmogaus fiziologinių parametrų stebėjimo paslaugą, leidžiančią identifikuoti ir įvertinti sveikatos problemas, sudaryti individualias fizinio aktyvumo programas, siekiant pagyvenusiems žmonėms pagerinti jų gyvenimo kokybę, ilgiau išlikti savarankiškiems ir padidinti jų integraciją į visuomenę. Teikiamas projektas deklaruoja, kad sukurtas pavyzdinis naujos kartos socialinių paslaugų teikimas per pagerintą ir naujai sukurtą bendrų sumaniųjų socialinių paslaugų infrastruktūrą programos regione, sudarys geresnes galimybes Latvijos ir Lietuvos programos darnaus vystymosi iššūkiams spręsti. Šie sprendimai leis sėkmingai pasiekti Interred V-A LATLIT programos 3 prioriteto iškeltą specifinį 3.1 tikslą. Šioms naujoms socialinėms paslaugoms kurti ir plėtoti projektas įkurs bendrą jungtinį kompetencijų centrą išmaniosioms socialinėms rūpybos paslaugų senyviems žmonėms teikti, apjungiantį Latvijos bei Lietuvos socialinės rūpybos, mokslo ir studijų bendruomenės narius ir leidžiantį keistis turimomis žiniomis bei kompetencijomis.

Projekto pradžia: 03.04.2017
Projekto pabaiga: 02.04.2019

Bendras projekto biudžetas: ‎€ 607 206.58
Projekto ERDF kofinansavimas: 
€ 516 125.58

Projektas skirtas Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai mokslinių tyrimų technologijos ir aplinkos mokslų srityse. Projektas užtikrina Klaipėdos universiteto ir kitų Jūrinio slėnio partnerių bendradarbiavimą dvejose mokslinių tyrimų kryptyse, koncentruodamas Lietuvos mokslininkų pastangas. Keliami 2 uždaviniai: pirmas, apimantis technologijos mokslų plėtrą skirtas aplinkai draugiškų (“žaliųjų”) technologijų vystymui jūros sektoriaus kryptyse (laivų statyba, energetika).Šioje srityje planuojamos veiklos skirtos aplinkos taršos jūrinio komplekso įrenginiuose bei viso uosto komplekso poveikio aplinkai tyrimams (jūrinių sistemų elektromagnetinės taršos tyrimai, jūrų transporto energetikos ir laivų aplinkosaugos technologijų tyrimai, jūrinių konstrukcijų aplinkosauginiai tyrimai), taip pat sumaniųjų technologijų vystymas (jūrinių konstrukcijų patikimumo ir ilgalaikiškumo tyrimai, jūrinių mechatroninių sistemų dinamikos tyrimai, jų valdymo prototipo kūrimas, klasterizacijos poreikio tyrimai). Antras uždavinys apima jūros aplinkos tyrimus, tam numatomos veiklos skirtos Baltijos jūros fizinių procesų tyrimams (Baltijos jūros paleogeografinių sąlygų kaita paskutiniojo ledynmečio ciklo metu, Baltijos jūros kranto zonos geologinė sandara ir jos šiuolaikinė raida, Baltijos jūros priekrantės hidrodinaminių ir litodinaminių procesų modeliavimas). Antras šios užduoties tyrimas skirtas biotinės aplinkos tyrimas apima naujų metodų kūrimą, cheminę ekologiją, biogeocheminius bei trofinio tinklo tyrimus.Taigi padidės mokslininkų konkurencingumas,efektyvus Jūrinio slėnio mokslo infrastruktūros panaudojimas. Projekto tikslinė grupė bus surenkama iš didžiausią mokslinį potencialą turinčių mokslininkų ir kitų tyrėjų, turinčių mokslinį įdirbį bei žinių šiose tematikose ir maksimaliai galinčių prisidėti prie šių tematikų kokybiško įgyvendinimo.

Approximate total Project budget in EUR: 778 108.19

ERDF co-financing in EUR: 661 391.96

Project Duration: 01/2012 – 06/2014

Priority: Encouragement of Socio Economic Development and Competitiveness of the Region

Direction: 1. Facilitating Business, Labour Market and R&T Development

The Irbene radio antenna not far from Ventspils is a leftover from the Soviet era which has great potential. By modernizing the technology, it is possible to comprehensively process signals received from space right here in the Baltic, gaining valuable data which is of use on a European Union wide scale.

The resources and experience of both universities involved in the project are required for the implementation of this ambitious project. The research laboratories which were set up earlier, within the framework of the jointly implemented LATLIT project, are of great value for this work.

New study materials in the area of advanced technology and cloud computing, plus well educated researchers will open up wider opportunities for the use of radio-astronomy in business.

Projektas vykdomas pagal VP1-3.1-ŠMM-08K „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymas pagal nacionalinių kompleksinių programų tematikas“

Transporto statinių, transporto priemonių ir jų srautų gerinimas, plėtotė bei optimizavimas visame pasaulyje yra viena iš prioritetinių mokslinių tyrimų krypčių. Nuolat augančių transporto priemonių srautai, jų greičiai bei apkrovos lemia naujų, racionalių bei inovatyvių tyrimo metodų ir sprendimų paiešką bei jų diegimą realiuose projektuose. Projekto tikslas – didinti mokslinių tyrimų pajėgumus, žmogiškųjų išteklių kokybę bei kiekybę, ketinant tapti klestinčia žinių visuomene inovatyvių transporto statinių, transporto priemonių ir jų srautų tyrimo metodų srityje. Projektu siekiama užtikrinti ilgalaikę transporto infrastruktūros saugą ir patikimumą. To bus siekiama atliekant mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei efektyviai panaudojant turimą modernią materialinę bazę. Gauti rezultatai bus taikomi projektuojant transporto statinius, optimizuojant transporto priemones bei jų srautus. Projekto metu bus plėtojamas glaudesnis bendradarbiavimas su kitomis mokslo institucijomis bei mokslui ir inovacijoms imliais ūkio subjektais įvairiuose Lietuvos regionuose, užtikrinant tyrimų kokybę ir kiekybę bei projekto rezultatų sklaidą, o kartu ir mokslo bei visuomenės suartinimą. MTEP vykdomas pagal Civilinės inžinerijos sektoriaus plėtros ir transporto NKP tematikas: tiltų ir viadukų saugos vertinimas bei patikimumo užtikrinimo metodų plėtra; sausumos ir vandens transporto technologijos.

Project acronym: Cross boarder JRTC

Project start date: 2010-01-07

Project end date: 2012-07-06

Total budget/expenditure: EUR 528 793.00

European Union funding: EUR 449 474.05

This project focuses on rapid development of both technology and human resources to meet the demand for highly skilled IT professionals. A Joint Research and Training Centre has been established within the framework of the project. It is comprised of a laboratory at Klaipeda University (KU) and a laboratory at Ventspils University College (VUC). Both are connected through a virtual interface. A website in Lithuanian, Latvian and English has been created and is kept up-to-date for those in above Universities, as well as the general public of the region. More information is available at http://iik.ku.lt/jrtc. The Joint Research and Training Centre in High Technology is a work in progress. It began functioning when the academic and scientific staff of the KU and VUC joined efforts to improve the quality of studies. The first training courses have been implemented in KU and young researchers, academic personnel and students in the target group have been trained to work with modern purchased equipment efficiently. The second round of training courses will be implemented by Ventspils soon. Then the second batch of hi-tech equipment for advanced scientific research will be acquired by both partners. Final year students at KU and VUC are already using newly developed curriculum and technology in their studies, including visual programming in a modern comprehensive graphical and textual environment (LabView + NI Multisim + NI ELVIS), computer modelling and the simulation of intellectualised technical systems as well as use of virtual instruments to develop prototypes of new bioengineering tools. The materials are published at http://vma.ku.lt/moodle/, a virtual learning environment for students – a platform for development of their skills. It is very important that the scientific research is successfully executed and young researchers can publish many scientific papers and attend scientific conferences.

Achievements Within this project:

  • Joint Research and Training Centre in High Technology Area’ is partly created (1 step) and is functioning.
  • The common conception of the new research and study area identified specifically for Klaipeda University (KU) and Ventspils University College (VUC) academic staff members, newly employed researchers and students have been prepared.
  • Scientific research is executed. The project leaders and their research assistants (students) from VUC and KU laboratories prepared material of four scientific papers, which was presented during the conference „Technology research works in West Lithuania 2010“ (Klaipeda University, Lithuania).

The Project developed a common multilingual portal in Lithuanian, Latvian and English languages oriented as for VUC and KU target groups and revelant parties as for the wide public of cross border region.