LT   |   EN      Mano KU   |   
Pasirinkite teksto dydį
Projektai

ISK katedros mokslininkai turi reikšmingos patirties kuriant/diegiant įvairaus pobūdžio autonomines sistemas. Vienas iš paskutinių pavyzdžių – vykdomas Lietuvos Mokslo Tarybos projektas „Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas“. Taip pat aktyviai vykdomi kiti pramonės užsakomieji tyrimai ir sistemų kūrimo darbai. Vykdomas kompiuterinės regos ir intelektualių pramonės sistemų kūrimas, grindžiamas kompiuterinės regos technine bei programine įranga, dirbtinio intelekto algoritmų kūrimo ir taikymo sprendimais, National Instruments PXI technine ir LabVIEW programine platforma. Naudojantis šia infrastruktūra ir turimu „know-how“, kuriamos naujos priemonės ir metodai, skirti didelės apimties ir sudėtingumo pramonės procesų skaitmeninimui ir intelektualizavimui, duomenų apdorojimui bei perdavimui realiu laiku aukšto našumo sistemose. Tai leidžia vystyti realaus laiko įtolinto valdymo bei duomenų surinkimo pramonines sistemas bei vykdyti inovatyvius mokslinius tyrimus ir MTEP veiklas. Kuriami šiuolaikiniai prototipai, valdomi išmaniuoju telefonu, planšete arba autonomiškai. Komunikacijai naudojamos moderniausios ryšio technologijos, tokios kaip Bluetooth, ZigBee, WiFi, RFID. Kuriami nauji adaptyvūs algoritmai, gebantys prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir koreguojantys savo darbo parametrus. Kuriami nauji sprendimai, panaudojant įvairias programavimo aplinkas, taikomi pakuočių, medienos ir metalo apdirbimo, juvelyrikos apdirbimo bei kt. didelės spartos bei tikslumo reikalaujančiose pramonės bei uosto sektoriuose.

2018-2020 m. Low Temperature District Heating for the Baltic Sea Region, LowTemp. Baltic Sea Region Programme (2018-2020). Biudžetas: 3,8 milijono eurų.

http://www.lowtemp.eu/ http://www.dhknowledge.eu/

Efektyvios centralizuoto šilumos sistemos yra svarbus komponentas, siekiant tvarių energijos tiekimo struktūrų ir taip prisideda prie energijos nuostolių bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) išmetimo mažinimo Baltijos jūros regione (BJR). Šiuo metu dauguma centralizuoto šildymo sistemų neatitinka didesnių energijos vartojimo efektyvumo standartų ir dažnai yra techniškai pasenusios. Todėl jos turi būti modernizuojamos, diegiant pažangių sistemų koncepcijas ir novatoriškas technologijas. Sumažinus temperatūrą šildymo tinkluose, galima gerokai sumažinti šilumos nuostolius.

Projektas „Žemos temperatūros centralizuotas šildymas Baltijos jūros regionui“  (LowTEMP) didins centralizuoto šildymo tvarumą projekto partnerių regionuose ir paskatins, vadinamųjų, ketvirtos kartos šildymo tinklų diegimą. Šios sistemos pasižymi žemos temperatūros šilumos pernešimu naudojant optimaliai izoliuotus ir mažesnio diametro vamzdžius. Tuo pačiu metu, šiose sistemose gali būti naudojamos kelios šilumos tiekimo galimybės, pvz. pramoninių procesų perteklinės šilumos panaudojimas bei atsinaujinantys šilumos šaltiniai (geoterminė ir saulės šiluminė energija).

LowTEMP projektą vykdo 19 partnerių ir 30 asocijuotų partnerių, atstovaujančių vietines, regionines ir nacionalines valdžios institucijas, centrinio šildymo tiekėjus, energetikos agentūras, mokslinių tyrimų institucijas ir asociacijas iš devynių BJR šalių. Bendrai jie suteiks centralizuoto šildymo suinteresuotoms šalims žinių ir priemonių, kaip planuoti, finansuoti, įdiegti ir valdyti pažangias ir tvarias šildymo sistemas.

LowTEMP projektą remia Europos Sąjunga (Europos regioninės plėtros fondas ir Europos kaimynystės priemonė) pagal 2014-2020 m. INTERREG Baltijos jūros regiono programą.

LowTemp project

2019-2021 m. 01.2.2-LMT-K-718 Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje. Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas. Lietuvos mokslo taryba, biudžetas 695663,68 Eur.

Projekto tikslas siejamas su Sumanios specializacijos kryptimi – Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos (IRT), kurio pagrindinis siekis būtų ištirti uosto konteinerių krovos terminalo automatizavimo galimybes integruojant naujausias sumaniąsias Informacines ir ryšio technologijas (IRT) ir krovimo mechaninius įrenginius, optimizuojant jų našumą ir keliant procesų autonomiško lygį, bei sukuriant konteinerių krovos procesų optimizavimo metodą, vadovaujantis technologijų sinchronizavimo moksliniais principais, sukuriant išmaniųjų konteinerių jūrinių konteinerių terminale koncepciją ir atliekant sukurto metodo (sistemos) analizę ir prototipavimą tikslu sinchronizuoti krovos dalyvius ir procesus realiajame laike vykdant krovos darbus. Projekto eigoje bus vykdoma eilė mokslinių veiklų (8 veiklos), kurių pagrindinis tikslas, sukurti naują metodą, leidžianti efektyviau išnauduoti uosto terminalo esamas krovimo technologijas, padidinti terminale operuojančių įrenginių autonomiško lygį vykdant krovimo darbus, nesumažinant krovimo efektyvumo, vertinant energijos sąnaudas, bei pasiūlyti optimalias technologijas ir valdymo algoritmus bei išnagrinėti jų veikimo gaires, atliekant autonominius krovimo proceso darbus. KU mokslininkams projekte būtina atsakyti, kokiomis inovatyviomis krovos technologijomis bus grindžiama fizinė Klaipėdos uosto plėtra, įsisavinamos naujos teritorijos Kuršių marių pakrantėje, o šiaurinėje dalyje – statomas jūrinis uostas. Todėl projekto tiksluose ir uždaviniuose yra numatyta uosto direkcijai pateikti susistemintas įžvalgas apie pasaulinę išmaniųjų sistemų diegimo praktiką uostuose bei kurti naujas sumaniąsias krovos procesų valdymo technologijas.

2019-2023 m. EU-CONEXUS European University for Smart Urban Coastal Sustainability

EU Conexus

https://www.eu-conexus.eu/

2019 – 2021 m. 09.3.1-ESFA-V-738-01-0002 „Klaipėdos universitete vykdomų studijų kokybės gerinimas ir universiteto valdymo tobulinimas atliepiant miesto ir regiono poreikius“

Projekto tikslas: Stiprinti Klaipėdos universitetą per vykdomų studijų kokybės gerinimą, studijų proceso organizavimo ir universiteto valdymo tobulinimą, optimizuojant turimų išteklių naudojimą, prisidedant prie miesto ir regiono visuomenės ir darbo rinkos bei universiteto bendruomenės poreikių tenkinimo. Projekto vykdymo metu Informatikos ir statistikos katedroje bus atnaujintos Informatikos inžinerijos studijų programos. Bus sukurta bei atnaujinta 16 modulių, jiems parengta nuotolinio mokymo medžiaga virtualioje mokymo aplinkoje. Bus įsigyta nauja programinė įranga.

2019-2020 m. 01.2.1-MITA-T-851 Inočekiai. Automatinė robotizuota netaisyklingos formos gintaro gręžimo sistema. MITA

Mokslinio tyrimo projekto poreikis grindžiamas siekiu ištirti, kaip padidinti juvelyrinių papuošalų ir juvelyrinių dirbinių gamybos iš gintaro veiklos efektyvumą, padidinant tiek proceso greitaveiką, tiek ir kokybę. Natūralūs gamtoje randami bei išgaunami gintaro akmenys turi netaisyklingą formą bei spalvinę struktūrą. Tokios žaliavos apdirbimo automatizavimui neužtenka standartinių, pramonėje plačiai taikomų, mechaninių sprendimų. Mokslinio projekto idėja grindžiama nauju netaisyklingos formos gintaro akmens geometrinio centro radimo modelio sukūrimu. Bus sukurtas grąžto pozicijos uždavimo ir valdymo modelis, kuris bus apjungiamas su gintaro geometrinio centro radimo posistemiu. Šių modelių ir jų taikymo metodikų sukūrimas bus realizuotas, sukuriant programinį ir fizinį automatizuotos gintaro akmens ruošinių gręžimo sistemos maketą. Šis mokslinio tyrimo projektas reikšmingai prisidės prie uždavinių, sprendžiant automatizuoto gintaro apdirbimo problemas, o praktinė jo vertė pasireikš per realizuotą programinį ir fizinį automatizuotos gintaro akmens ruošinių gręžimo sistemos maketą, kurio sisteminis veikimas bus patvirtintas laboratorinėmis sąlygomis.

  • 2017-2019 m. Interreg V-A Latvia – Lithuania Programme 2014-2020 LLI-1 Joint competence center for smart elderly care social services development (Joint smart social services). Biudžetas: 607206,58 Eur. Lietuvos ir Latvijos demografinės prognozės rodo, jog abiejų šalių senstančios visuomenės lems spartų sveikatos priežiūros esamų ir naujų paslaugų paklausos didėjimą ir kokybinius pokyčius. Mažinant senyvo amžiaus žmonių socialinę atskirtį ir įtraukti juos į visuomeninę veiklą, reikalinga gerinti jų fizinį aktyvumą ir kitus sveikatinimo aspektus, diegiant naujas senyvo amžiaus žmonių priežiūros elektronines paslaugas Lietuvos ir Latvijos globos namuose, bei didinant šių paslaugų prieinamumą visuomenei. Projektu buvo vystoma vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūra ir rūpyba, stiprinant ligų prevencijos priemones, bei kuriant naujas viešai prieinamas paslaugas žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių, vystant e-sveikatos paslaugas. Susikooperavę Latvijos ir Lietuvos socialinės rūpybos, informacinių ir komunikacinių technologijų specialistai sukūrė realaus laiko žmogaus fiziologinių parametrų stebėjimo paslaugą, leidžiančią identifikuoti ir įvertinti sveikatos problemas, sudaryti individualias fizinio aktyvumo programas, siekiant pagyvenusiems žmonėms pagerinti jų gyvenimo kokybę, ilgiau išlikti savarankiškiems ir padidinti jų integraciją į visuomenę. Sukurtas pavyzdinis naujos kartos socialinių paslaugų teikimas per pagerintą ir naujai sukurtą bendrų sumaniųjų socialinių paslaugų infrastruktūrą programos regione, sudarė geresnes galimybes Latvijos ir Lietuvos programos darnaus vystymosi iššūkiams spręsti. Projekto metu buvo įkurtas bendras jungtinis kompetencijų centras išmaniosioms socialinėms rūpybos paslaugų senyviems žmonėms teikti, apjungęs Latvijos bei Lietuvos socialinės rūpybos, mokslo ir studijų bendruomenės narius ir leidžiantis keistis turimomis žiniomis bei kompetencijomis. Vykdytojai: prof. Arūnas Andziulis, doc. dr. Mindaugas Kurmis, doc. dr. Darius Drungilas, lekt. Žydrūnas Lukošius, doc. dr. Sergej Jakovlev
  • 2016-2019 m. ESFA-V-711-02-0001 Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas, Projekto kodas: 09.3.3- ESFA
  • 2012–2014 m. Tarptautinis projektas „JMTC (JRTC) veiklos išplėtimas paskirstytų realaus laiko signalų apdorojimo ir valdymo sistemų kūrimo srityse“. Projekto tikslas – Klaipėdos ir Ventspilio universitetų Jungtinio tyrimų ir mokymų centro veiklos išplėtimas paskirstyto bei realaus laiko signalams apdoroti ir valdyti. Pagrindinės projekto tikslinės grupės – jaunieji tyrėjai, dirbantys ES lėšomis įsteigtose laboratorijose Klaipėdos ir Ventspilio universitetuose ir turintys galimybę naudotis naujausia technine ir programine įranga bei studijuojantys pagal atnaujintas studijų programas. Vykdytojai: prof. Arūnas Andziulis, doc. dr. Mindaugas Kurmis, doc. dr. Darius Drungilas, lekt. Žydrūnas Lukošius, doc. dr. Sergej Jakovlev, lekt. dr. Tomas Eglynas, asist. Mindaugas Jusis
  • 2012-2015 m. Projektas „Lietuvos jūrinio sektoriaus technologijų ir aplinkos tyrimų plėtra“. Projektas skirtas Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai mokslinių tyrimų technologijos ir aplinkos mokslų srityse. Projektas užtikrino Klaipėdos universiteto ir kitų Jūrinio slėnio partnerių bendradarbiavimą mokslinių tyrimų kryptyse bei efektyvų Jūrinio slėnio mokslo infrastruktūros panaudojimą.
  • 2012-2014 m. LMT mokslo projektas „Klaipėdos krašto etnokonfesinio paveldo tyrimai, sukuriant geografinę informacinę sistemą”, kartu su BRIAI. Vadovas dr. Arūnas Baublys, GIS uždavinio vykdytoja dr. Natalija Juščenko.
  • 2014 m. Neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemos kūrimas ir diegimas aukštosiose mokyklose“ Projekto kodas Nr. VP1-2.1-ŠMM-04-k-03-001.
  • 2014 m. Programos „Lietuvos informacinės technologijos mokslui ir studijoms“ (LITMIS) priemonė „Įgyvendinti Lietuvos mokslo ir studijų informacinės infrastruktūros plėtros 2013–2016 metų programą (LITMIS programa), el. studijų informacinės sistemos kūrimas, užtikrinant prieigą prie bendrų IT produktų (priemonių)“. Veikla – „Plėtinių palaikymas ir kūrimas“. Administruojanti institucija VGTU. Užbaigtas. Veiklos vadovė KU – doc. dr. D. Baziukė.
  • 2010-2012 m. Tarptautinis LAT-LIT.eu projektas „Jungtinio tyrimų ir mokymų centro sukūrimas aukštųjų technologijų srityje“(Development of Joint Research and Training Centre in High Technology Area). Sutrumpintas projekto pavadinimas – „Jungtinis tyrimų ir mokymų centras“ (Join Research Technology Centre, JRTC). Projekto uždavinys – konsoliduoti dviejų universitetų – Klaipėdos ir Ventspilio – akademinį personalą, jaunuosius mokslininkus, projekto tikslines grupes, vadovus, išgryninant mokslo ir mokymo prioritetus, kuriant projekto tęstinumo viziją. Vykdytojai: prof. Arūnas Andziulis, doc. dr. Mindaugas Kurmis, doc. dr. Darius Drungilas, lekt. Žydrūnas Lukošius, doc. dr. Sergej Jakovlev, lekt. dr. Tomas Eglynas, asist. Mindaugas Jusis
  • 2007–2013 m. Projektas „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymas pagal nacionalinių kompleksinių programų tematikas“, skirtas žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3-iam prioritetui „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“. Tema: „Efektyvių intermodalinio transporto technologijų kūrimas ir taikymas“. Projekto tikslas – išnagrinėti dabartinius žalos prevencijos metodus, naudojant intelektualiąsias IT priemones, įskaitant naujausius RFID technologijų taikymo intermodaliniame e-transporte pagal ISO/PAS standartus ir pasiūlyti inovatyvaus efektyvesnio duomenų apdorojimo IT metodo koncepciją bei prototipą, skirtą sprendimo priėmimo uždaviniams spręsti. Projekto koordinatorius prof. dr. A. Andziulis.
  • 2011 m. Tarptautinis mokslinis projektas „PREHAB“. Vykdytojais dirbo prof. dr. K. Dučinskas ir asist. E. Baltmiškytė.
  • 2010-2013 m. Pietų Baltijos šalių bendradarbiavimo programos projektas „WEBLAB – South Baltic Weblab, a virtual laboratory on marine science“, su KU BPATPI. Vykdytoja doc. dr. D. Baziukė. 2013 m. išleista knyga “Science meets School” (KU JMM skyrius – V. Denisovas).
  • 2011-2013 m. Įgyvendinant infrastruktūros projektą “Jūra“ – „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas”, buvo padarytos esminės investicijos į tyrimų infrastruktūrą, laboratorinę, kompiuterinę, programinę ir ekspedicinę įrangą.
  • 2012-2014 m. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymas pagal nacionalinių kompleksinių programų tematikas „Jūrinio sektoriaus NKP“ tematiką. MTEP (0919) 1.2.2.5 veikla „Ypatingo jautrumo jūros teritorijų identifikavimas panaudojant formalius metodus”. Vykdytojai: V. Denisovas, D. Baziukė, N. Juščenko, I. Borisenko.
  • Projektai pagal „2007–2013 m. ekonomikos augimo veiksmų programą“:
  • „Profis CMS“ turinio valdymo sistemos analizė ir atnaujinimo darbai. VP2-1.3-ŪM-05-K-03-922. Apimtis: 5800 eurų.
  • Palangos miesto laikraščio „Palangos tiltas“ interneto svetainės www.palangostiltas.lt optimizavimas. Apimtis: 5800 eurų.

Priemonės: „Inočekiai LT“ VP2-1.3-ŪM-05-K.

  • ESF fondo programos „Mokslas-Ekonomika-Sanglauda” projektai (vadovai: prof. dr. Vitalijus Denisovas, lekt. Gediminas Gricius):
  • 2012-2013 m. Epikrizių valdymo sistemos modernizavimas. Priemonės: „Inočekiai LT“ (UAB „IT Uostas”) projektas (VP2-1.3-ŪM-05-K ), projekto Nr.: VP2-1.3-ŪM-05-K-01-070;
  • 2012-2014 m. Elektroninės bendradarbiavimo sistemos taikymo švietimo ir mokslo įstaigoje tyrimas (Klaipėdos universiteto pavyzdžiu). Priemonės: „Inočekiai LT“ (UAB “Omega Technology”);
  • 2013-2014 m. Įterptinių sistemų mokomųjų laboratorinių stendų kūrimas. Inočekiai LT (UAB „IT Uostas”) projektas. Priemonės: “Inočekiai LT” (VP2-1.3-ŪM-05-K).
  • 2013-2014 m. Sėkmingai parengtas ir įvykdytas MITA projektas „Shopacitor“, įkurta įmonė „startuolis“ UAB „Solutera“. Suprojektuota į vartotoją orientuota mobilioji platforma, integruojanti el. parduotuvių paslaugas, įgyvendintas sistemos prototipas (Vadovas prof. dr. Vitalijus Denisovas).
  • 2009-2010 m. Studentai, vadovaujami lekt. D. Adomaičio, vykdė projektą „Išmanusis įrenginys“ („Power Cells Mini Test Center“) ir suprojektavo maitinimo elementų parametrų testavimo ir rūšiavimo stendą bei sukūrė specialų algoritmą, leidžiantį matavimų duomenis išsaugoti virtualioje atmintyje. Projektas vyko šešiais etapais ir buvo pristatytas KU bendruomenei bei Lietuvos parodų centre LITEXPO organizuotoje parodoje „BALTTECHNIKA 2009“.

Šio projekto tematika buvo parašyti 3 moksliniai straipsniai:

  1. Eglynas, T. Jankauskas, D. Adomaitis, J.  Vaupšas. Informatikos inžinerijos priemonių taikymas, kuriant virtualųjį valdymo sistemos modelį.
  2. Jankauskas, T. Eglynas, D. Adomaitis, A. Andziulis. Daugiafunkcinio stendo valdymo techninis sprendimas.
  3. Lukošiūnas, V. Bulbenkienė, T. Eglynas, T. Jankauskas. Elementų testavimo centro virtualaus modelio veikimo vizualizacija.

Straipsniai pristatyti konferencijoje „Technologijos mokslo darbai Vakarų Lietuvoje“ ir publikuoti šios konferencijos leidinyje (ISSN 1822-4652, 2010).

  • 2010-2011 m. LMT projektas „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“. Konferencijoje „SMP ir SMT 2011“ buvo pristyti ir šios konferencijos leidinyje publikuoti studentų moksliniai darbai:
  1. Gusiatin I. ITCS (Intelligent Train Control System). Intelektuali traukinių valdymo sistema, sistemos saugumo ir patikimumo posistemės kūrimas.
  2. Pašviestis L. Patikimas duomenų perdavimo protokolas, skirtas radijo ryšiu valdomai sistemai.
  3. Stabingis T. Širdies ritmo paros Holterio monitoravimo rezultatų segmentavimo metodų kūrimas.
  • 2011 m. LMT projektas „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“. Dalyvavo studentai O. Eglynas (vadovė doc. dr. V. Bulbenkienė) ir M. Jusis (vadovas prof. dr. A. Andziulis). Laimėtas konkursas ir gautas ES struktūrinių fondų finansavimas (2600 eurų) numatytai veiklai vykdyti.
  • 2013-2014 m. Laimėtos praktikos vietų finansavimas LMT skelbtame konkurse „I ir II studijų pakopos studentų moksliniai tyrimai vasaros metu“: 2013 m. – 1 studentas, 2014 m. – 2 studentai. Už gautą paramą įsigyta mokslinės literatūros, H. Manto 84 301 aud. už 1500 eurų paramą įrengta viena darbo vieta ir įsigyta prelių.
  • 2009-2016 m. Studentai, vadovaujami prof. dr. A. Andziulio, lekt. T. Eglyno, T. Lenkausko, asist. S. Jakovlev, vykdo projektą „Intelektualusis transportas“ (Intelligent Train Control System). Efektyvesniam geležinkelio sistemos valdymui ir monitoringui užtikrinti studentai kuria realų sumažinto mastelio modelį „Intelektualusis traukinys“, kuris leis:
  • detaliau nagrinėti įvairius maršrutų sudarymo scenarijus stotyse ir tarpstotėse;
  • planuoti lankstesnius traukinių judėjimo grafikus;
  • modeliuoti avarines ir gedimų situacijas bei jų įtaką eismo saugumui atskirose ruožų atkarpose;
  • sumažinti degalų sąnaudas;
  • padidinti ypatingai apkrautų ruožų pralaidumą.

Projektas „Intelektualusis transportas“ ne kartą buvo pristatytas parodoje „BALTTECHNIKA“ Vilniuje LITEXPO parodų rūmuose.

Tarptautiniame renginyje “European Robot League and Baltic Robot Sumo-2011“ „Intelektualusis traukinys“ laimėjo 3-ią vietą laisvojo stiliaus kategorijoje.

Daugiau apie projektą: http://www.facebook.com/traukinys