Attitudes towards physical activity of students disengaged in sports at Klaipėda university
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date |
|---|
2013 |
Tyrimo pagrindimas ir hipotezė. Studentams įstojus į aukštąsias mokyklas, pasikeičia jų gyvenimo būdas, dienotvarkė, didėja protinės veiklos krūvis, sumažėja judamoji veikla. Išlaikyti gerą sveikatos lygį, reikiamą fizinį išsivystymą, parengtumą ir funkcinį pajėgumą darosi sudėtinga (Daledo ir kt., 2008). Tyrimais įrodyta, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų motyvacija sportuoti, savarankiškai mankštintis sumažėjo. Apie 40,0% aukštųjų mokyklų studentų neturi pagrindo fizinei saviugdai ir fiziniams pratimams beveik neskiria laiko (Poteliūnienė ir kt., 2005). Daugumos studentų požiūris į aktyvią fizinę veiklą neigiamas – apie 92,0% merginų ir 91,0% vaikinų nenori privalomų sportinės veiklos pratybų ir daugiau nei pusė merginų (51,0%) bei šiek tiek mažiau vaikinų (44,0%) abejoja, ar nori būti fiziškai aktyvūs visą studijų laikotarpį (Dadelo, Tamošauskas, 2008). Kyla klausimas, kokia gi situacija tarp Klaipėdos universiteto studentų? Ji nėra atskleista. Neaptikta ir Klaipėdos universiteto studentų požiūrio į fizinį aktyvumą tyrimų. Hipotezė – Klaipėdos universiteto merginos sportuoja mažiau nei vaikinai. Tikslas – išsiaiškinti Klaipėdos universiteto nesportuojančių studentų požiūrį į fizinį aktyvumą. Metodai. Kiekybinio tyrimo metu pasitelkiant anketinės apklausos metodą atlikta apklausa, kuri vyko 2011 metų spalio mėnesį. Tyrimo tikimybinę atsitiktinę imtį sudarė 203 (104 vaikinai ir 99 merginos) I kurso nuolatinėse studijose besimokantys nesportuojantys studentai, kurių daugumos amžius (97,5%) 19–21 m. Rezultatai. 70,9% merginų ir 49,0% vaikinų trūksta žinių apie fizinį aktyvumą. Trečdalis akademinio jaunimo fizinei saviugdai skiria nepakankamai laiko, o mažiau nei penktadalis visiškai nesimankština ir nesportuoja. [...]
Research background and hypothesis. Students’ lifestyle and daily routines change at the moment of entering higher education institutions, their load for mental activity increases, whereas physical activity decreases. It becomes complicated to maintain proper health, necessary levels of physical development, fitness and functional potential (Daledo et al., 2008). The analysis of previously conducted research on physical activity of students at Lithuanian universities showed that motivation to individually engage in sports and be physically active has dropped. Abound 40.0% of university students have no stimulus for physical self-improvement and almost do not spend time for exercising (Poteliūnienė et al., 2005). The attitudes of the majority of students towards physical activity are negative – about 92.0% of females and 91.0% of males claim that they do not approve of compulsory physical activities and slightly more than half of females (51.0%) and a lower percentage of males (44.0%) expressed doubt in relation to their intent of being physically active throughout an entire period of studying (Dadelo et al., 2008). There is still a gap in research analysing such situation among students of Klaipėda University. There were also no studies found which would analyse the attitudes towards physical activity expressed by students of Klaipėda University. Hypothesis: Klaipėda university female students engage in sports less frequently compared to male students. Research aim was to reveal the attitudes towards physical activity of students disengaged in sport at Klaipėda University. Research methods. Quantitative research was conducted using the method of questionnaire survey in October of 2011. A probability random sample was comprised of 203 (104 males and 99 females) first year full-time students, disengaged in sports, aged 19–21 years[...]