Žmonių su negale dalyvavimo darbo rinkoje problema socialinės atskirties kontekste

Straipsnyje nagrinėjama neįgaliųjų dalyvavimo darbo rinkoje problema įvertinant darbinės žmogaus veiklos svarbą integracijos į visuomenę aspektu. Neįgaliųjų dalyvavimas darbo rinkoje – tai ne tik ekonominės gėrovės užtikrinimas, bet ir galimybė realizuoti savo žmogiškuosius išteklius. Socialinės atskirties veiksniai (teisiniai, socialiniai-ekonominiai, psichologiniai-kultūriniai) tiesiogiai siejasi su neįgaliųjų dalyvavimo rinkoje problema. Nepaisant pokyčių šalies ekonominiame gyvenime (mažėjantis ar didėjantis nedarbas), neįgaliųjų dalyvavimas darbo rinkoje visada išlieka socialinė problema, nes negalėdami savęs realizuoti profesinėje veikloje neįgalieji netampa aktyvūs ir socialiniame šalies gyvenime. Esant paternalistinei socialinės paramos sistemai, kuri neturi tikslingos neįgaliųjų aktyvinimo ir įgalinimo strategijos, neįgalus asmuo praranda motyvaciją dirbti ir tampa pasyviu bedarbiu, kuriam integruotis į darbo rinką dar sudėtingiau. Tai kelia naujus uždavinius įvairioms socialinių paslaugų infrastruktūros institucijoms.