Negalės patirties recepcija krizės kontekste

Vienas pagrindinių šio straipsnio leitmotyvų nurodoį tai, kad negalė yra daug daugiau, negu asmeninė tragedija, sveikatos patologija, raidos anomalija. Taigi negalė gali būti traktuojama kaip socialinė asmens patirtis, kurioje telpa tokie bendraþmogiški dalykai – iššūkis, kova, kaita, asmenybės transformacija, išbandymas, krizė. Pasitelkiant mokslines teorijas ir literatūrinės vaizduotės kūrinius kalbama apie tai, kad riba tarp žmonių su negale ir be negalės yra labai trapi. Šiandieninės krizės situacijoje ieškoma natūralių, greta mūsų glūdinčių išteklių asmens ir visuomenės augimui, todėl straipsnyje siūloma atsigręžtiį unikalias patirtis, tokias kaip neįgalumas. Pasitelkus recepcijos analogiją, straipsnyje siūloma atsigręžtiį negalę kaip universalią žmogaus patirtį, kurioje slypi daug nepastebėto, neišnaudoto potencialo asmens augimui ir visuomenës darnumui šiuolaikinės krizės situacijoje. Straipsnis parengtas naudojant mokslinius abstrakcijos, analizės, apibendrinimo teorinės analizės metodus.