Pedagoginio darbo pradžioje J. Laužiko keltos ugdymo problemos (1929-1939)

Šiame straipsnyje autorė aptaria ir susistemina J. Laužiko mokslinio darbo pradžioje keltas ugdymo problemas. Publikacijoje aptariami veiksniai, skatinę būsimą mokslininką pedagoginėje Lietuvos spaudoje diskutuoti ugdymo teorijos ir praktikos klausimais: išsamios užsienio pedagoginių sistemų studijos, Lietuvoje vykstanti švietimo reforma, praktinio pedagoginio darbo mokykloje patirtis. Taikydama deskriptyvinį, naratyvinį, abstrahavimo, modeliavimo ir sintetinimo metodus, straipsnio autorė akcentuoja pagrindinius J. Laužiko pedagoginės sistemos principus: derinimąsi prie žmogaus prigimties reikmių, demokratiškumą, humaniškumą, diferenciaciją, integralumą. Apibendrindama tyrimo rezultatus, straipsnio autorė aptaria, kaip J. Laužikas vertina mokymo programas, vadovėlių paskirtį ir funkcijas. Akcentuojamas J. Laužiko dėmesys gabiems mokiniams, mokinių savivaldos svarba ugdant demokratišką asmenybę. Apibūdinami mokytojo tobulinimosi uždaviniai ir galimybės.

The article deals with the educational problems that were being made relevant by J. Laužikas at the beginning of his pedagogical work (in 1929-1939). The author emphasizes the main principals of J. Laužikas pedagogical system: harmonizing with the needs of human nature, democracy, humanism, differentiation, integrality. Also the author interprets how J. Laužikas estimates educational programs, the purpose and functions of textbooks. Attention of J. Laužikas to the gifted students, the meaning of students' autonomy in the process of becoming a democratic personality. Objectives and conditions of a teacher's development are also described.