Aktyvieji mokymosi metodai ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus: teorinis aspektas
| Date | Start Page | End Page |
|---|---|---|
2024-07-02 | 298 | 302 |
Straipsnyje atskleidžiami aktyviųjų mokymosi metodų taikymo ypatumai, ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus, teoriniu aspektu. Teorinė mokslinės literatūros ir dokumentų analizė išryškino, kad XXI a. mokytojas yra ugdytinio pagalbininkas, įgalinantis vaiką aktyviai veikti. Padėdami vaikams ugdyti kalbinius gebėjimus mokytojai taiko aktyviuosius mokymo metodus: skatina vaikus žaisti; inicijuoja kūrybines dirbtuves; moko ritmuoti, dainuoti; organizuoja edukacines išvykas, užsiėmimus be sienų; lavina smulkiąją motoriką; moko rašyti raides netradiciniais būdais ir kt. Tiek klasikiniu, tiek šiuolaikiniu požiūriu, pedagogo vaidmuo – aktyvus, todėl mokytojai įvairiais būdais tobulina profesines kompetencijas.
The article reveals the theoretical aspects of the application of active learning methods in the development of language skills of preschool children. Theoretical analysis of scientific literature and documents highlighted that the 21st century teacher is an educational assistant who enables the child to be active. In order to help children develop language skills, teachers use active educational methods: encourage children to play; initiates creative workshops; teaches rhythm, singing; organizes educational trips, activities without borders; develops fine motor skills; teaches to write letters in unconventional ways, etc. Both from a classical and a modern point of view, the role of the educator – active, which means that teachers improve their professional competences in various ways.