Juozas Pronskus. Lietuvos Sachara. Kuršių Užmaris. (Spaudė ir išleido „Ryto“ akcinė bendrovė Klaipėdoje 1923 m.)

Abstract

1923 m. jaunai Lietuvos Respublikai atitekęs Klaipėdos kraštas buvo svarbus laimėjimas, bet laukė ir nemažai iššūkių, siekiant jį integruoti į Lietuvos ekonomiką ir visuomenės savimonę. Prie šio tikslo įgyvendinimo prisidėjo ir 1923 m. išleista knyga iškalbingu pavadinimu „Lietuvos Sachara. Kuršių Užmaris“, kuri, anot autoriaus, buvo „skubomis sustatyta“. Ši remarka liudija, jog skubiai reikėjo leidinio apie Kuršių neriją lietuvių kalba, kad Lietuvos visuomenė galėtų susidaryti savą vaizdinį apie daugeliui visai nepažįstamą išskirtinio kraštovaizdžio vietovę Klaipėdos krašte. Be viso kito, buvo svarbus ir ekonominis aspektas – siekta pritraukti potencialių poilsiautojų iš Lietuvos miestų į Kuršių nerijos kurortus kaip atsvarą čia nuo seno – XIX a. – pamėgusiems poilsiauti Vokietijos didmiesčių ir ypač Karaliaučiaus, Tilžės gyventojams. Tai buvo nelengvai sprendžiamas uždavinys: 1938 m., likus vos metams iki Klaipėdos krašto praradimo, žurnalistas Juozas Babickas apgailestaudamas rašė: „Kas matė, kad taip kopų nelankytume“ („Gintaro krantas“).