Priešmokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūno deformacijų ypatumai
| Date |
|---|
2002 |
Prieš daugelį metų gydytojai, pedagogai ir kitų sričių mokslininkai pradėjo domėtis žmogaus (įskaitant vaikus) laikysena, jos vertinimo būdais, įtaka žmogaus sveikatai ir korekcinėmis priemonėmis. Yra daug metodų ir būdų vertinti laikyseną. Visus juos galima suskirstyti į dvi grupes: grafinius ir matavimo. Grafinius metodus taikė J. Uflianda, T. Silčenko, Z. Lesuu, P. Chaglund, L. Ric ir kiti. Matavimo metodus taikė A. Podjapolska, A. Ostapenko, M. Sulchanišvili, V. Moškova (naudojo Billi-Kirchhoffo aparatą), M. Kliujev ir kiti. Pastaruoju metu plačiai paplito fiziologinės diagnozės metodai chronaksimetrija, metonometrija, elektromiografija. Matavimo metodų tikslas - apibūdinti laikyseną pagal konkrečius parametras, išreikštus linijiniais ir kampiniais dydžiais. Bet visi nurodyti metodai turi trūkumų: vieni jų yra per daug subjektyvūs, kiti užima daug laiko, treti reikalauja sudėtingos ir gremėzdiškos įrangos. Be to, skaičiavimas, taikant daugumą tų metodų, yra labai sudėtingas, ir pagaliau kai kurie metodai, pvz., rentgenoskopija, yra žalingi sveikatai. Lietuvoje vaikų ir paauglių laikysenos metodus tyrė S. Balčiūnienė, K. Dineika, V. Juškelienė ir kiti.
Many years ago physicians, pedagogists and scientists had started to interest with the problem of human (including children) body carriage, the ways of it's evaluation, influence to human health and cerrection measures. There exist many methods and ways to evaluate body carriage. It is possible to differ all them to 2 groups: graphic and measuring.