Interaction between the drifting dunes of the Curonian barrier spit and the Curonian Lagoon

The paper analyses the interaction between the Curonian drifting dunes and the lagoon. The advance of the dunes into the Curonian Lagoon in 1955-1995 has created a wide diversity of coastal processes at the leeward foot of dunes. Patterns of these processes are analysed and their characterisation is given, based on results of the comparative cartometric analysis and field survey. Formation of sand debris, slumps, suffosion gullies and gyttja exposures is analysed, as well as development of new capes in the lagoon. Impact of dune advance on the development of the lagoon coastline and the littoral is discussed.

Svarbiausias pustomų kopų poveikis kranto zonos dinamikai pasireiškia atabrado morfodinaminės tendencijos pokyčiais. Patenkantis į Kuršių marias pustomų kopų smėlis priekrantės srovių poveikyje pasklinda platesniame atabrado ruože. Todėl ties pustomomis kopomis sutinkamas sparčiai gilejantis atabradas, nes spartaus kranto linijos stūmimosi į marias nespėja kompensuoti priekrantės seklėjimas. Tiems priekrantės ruožams, kurie yra pustomų kopų kaimynystėje ir intensyvios priekrantės nešmenų pernašos poveikio zonoje, būdingas lėkštas atabradas. Dėl Kuršių nerijos slenkančiųjų kopų sąveikos su Kuršių mariomis ir po eolinėmis nuogulomis slūgsančiu substratu, marių pakrantėje vyksta aktyvūs šlaitiniai procesai: gravitaciniai (nuogriuvos, nuobiros, nuoslankos), sufozija ir marių mergelio atodangų susidarymas. Nuogriuvos ir nuobiros būdingos visiems Kuršių nerijos slenkančiųjų kopų ruožams, tuo tarpu nuoslankos daugiausia susidaro šiauriniame Kuršių nerijos slenkančiųjų kopų ruože, kur kopų pavėjinis šlaitas apaugęs žoline augalija, stabdančia nuogriuvų ir nuobirų formavimąsi. Sufozija bei marių mergelio atodangų formavimasis taip pat vyksta tik centrinėje ir šiaurinėje Kuršių nerijos marių pakrantėje.