The concept of subjective well-being and its application for the analysis of EU countries

This article deals with the concept of subjective well-being (SWB), which should be understood as an overall subjective evaluation of all the conditions of life, made by the members of society. The article presents the content and history of the SWB concept, discusses the major related theories and introduces a practical analysis of the standard of living in the EU, based on the SWB indicators.

Šiame straipsnyje nagrinėjama subjektyvioji gerovė, kurią reikėtų suprasti kaip visuminį subjektyvų pasitenkinimo savo gyvenimo sąlygomis atspindį visuomenės sąmonėje. Aptariamas subjektyviosios gerovės sąvokos turinys ir tyrimų istorija, aprašomos keturios subjektyviosios gerovės teorijos (poreikių, santykinių standartų, tikslų ir kultūros), kurios skiriasi pagal veiksnių, turinčių įtakos subjektyviajai gerovei, svarbą. ES subjektyviosios gerovės rodiklių empirinė analizė ir šios analizės rodiklių interpretacija atlikta subjektyviosios gerovės teorijų kontekste. Empirinių rodiklių analizė atskleidė ES šalių subjektyviosios gerovės dėsningą ryšį su metinėmis ekvivalentinėmis pajamomis ir pajamų pasiskirstymo netolygumu. Aptiktas silpnas ryšys tarp netolygaus subjektyviosios gerovės pasiskirstymo šalies viduje (išreikšto standartiniu nuokrypiu) ir netolygaus metinių ekvivalentinių pajamų bei pajamų pasiskirstymo. Nepaisant to, remiantis tyrėjų R. Veenhoven, R. Easterlin, B. Stevenson ir J. Wolfers įžvalgomis, šios silpnos sąveikos tarp netolygaus subjektyviosios gerovės pasiskirstymo ir objektyvių pajamų rodiklių skatina detalesnį ES šalių empirinį tyrimą.