Viešojo valdymo modeliai: demokratijos link

Mokslininkai seniai diskutuoja tiek apie demokratiją, tiek ir apie valdymo modelius. Deja, tai tebėra pavienių mokslo dalykų atstovų diskusijos. Dėl to didėja prieštaringų samprotavimų tikimybė. Šiame darbe, ieškant atsakymo į klausimą, kokia kryptimi plėtojasi demokratija viešojo valdymo modeliuose, bandoma švelninti politologinės ir vadybinės perspektyvos takoskyrą. Tad, taikant racionaliosios refleksijos metodologiją, straipsnyje siekiama atskleisti įvertinimus, kurie susiję su viešojo valdymo predikatyviai reikšmingais principais ir demokratiškumo kokybe. Darbo metodai: dokumentų studija, aprašymas, interpretacija ir įžvalga. Darbą sudaro penki skyriai, kuriuose atskleidžiami demokratiško valdymo principai; valdymo principai, vyraujantys tradicinio federalizmo (biurokratijos), naujosios viešosios vadybos ir institucinių tinklų modeliuose, taip pat išryškinami predikatyviai reikšmingi viešojo valdymo principai. Tai leido įžvelgti, kad viešojo valdymo principai demokratiškos kokybės aspektu yra teleologiški: istoriškai mintys, susijusios su vadybinės veiklos reikalavimais, sklinda demokratijos link.

The article focuses upon some management principles that prevail in famous models of public administration, Called Otherwise, - management Or governance. These are traditional federalism, new public management (NPM) and organizational networking (ON). While, in scientific discourse, the first model has been associated mostly with the autocratic governance or bureaucracy, the third model finds its occurrence in such terms as new public service, good governance or collaborative governance. To review the models turned to be necessary due to some contradictions as well as divergent interpretations encountered in the ideas on the models analyzed by different authors (see, e.g., Andrews, Shah, 2005; Denhardt, Denhardt, 2007; Domarkas, 2011, 2004, 2002; Lane, 2001; Osborne, 2010; Melnikas, 2002; Rai-pa, 2000; Shah, 2006; Thorn, Ritz, 2004; Tumenas, 2008). [...]