Zur Struktur des Gesprächs: Eröffnungs- und Beendigungsphase

In dem vorgelegten Artikel wird die Struktur des Gespräches analysiert. Die für die Analyse ausgewählten Gespräche sind von verschiedenen Kinderautoren geschaffene Gespräche. Viele Linguisten bemerken, dass sich eine große Menge der gesprächsanalytischen Arbeiten mit Gesprächseröffnung und –beendigung befassen. Diese zwei Gesprächsphasen sind leicht erkennbare und klar strukturierte Einheiten. Die Gesprächseröffnung wird meistens als Kontaktaufnahme zusammengefasst. Mit einer Gesprächsbeendigungsphase wird die Kommunikation zum Schlußpunkt gebracht. Aber die Analyse der Kindergespräche zeugt davon, dass die Kinder beginnen und beenden ihre Gespräche mit Hilfe anderer verbalen und nonverbalen Mitteln im Vergleich mit Erwachsenen.

Pokalbis kalbininkų dėmesio sulaukė prieš keletą dešimtmečių. Šis sudėtingas, įvairiaaspektis reiškinys tapo tiriamuoju objektu įvairių kalbotyros mokyklų atstovų darbuose. Straipsnyje siekiama išnagrinėti vaikų pokalbio struktūros pradžios ir pabaigos fazes. Remiantis pasirinktais vokiečių literatūros kūriniais, juose esančiais vaikų ir jaunimo komunikavimo pavyzdžiais, autoriaus remarkomis stebima pokalbio struktūra. Pokalbio pradžia ir pabaiga dažniausiai yra paprastos sandaros, sudarytos iš ritualizuotų kalbinių elementų, t. y. pasisveikinimo, atsisveikinimo, padėkos, atsiprašymo formulių, aptarto klausimo arba situacijos apibendrinimo ir pan. Pokalbio pradžioje dažniausiai yra užmezgamas arba bent jau parodomas noras užmegzti pokalbį, prisistatymas, pasisveikinimas, atsiprašymas dėl sutrukdymo, mandagumo klausimai apie sveikatą ar orą. Dažnai pokalbio pradžią žymi ir neverbaliniai elementai, kurie gali būti savarankiški arba lydėti verbalinę kalbą. Vaikų pokalbiuose dominuoja pabaigos fazė su atsisveikinimo, padėkos, norų, linkėjimų, reziumuojančiomis sekvencijomis, pasikeitimas atsisveikinimo gestais, dažni yra pokalbiai be pabaigos fazės.