Psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalos mažinimas: koncepcijos pokyčiai ir veiksmingumas
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Turku universitetas | ||
Suhonen, Riitta | University of Turku | |
Leino-Kilpi, Helena | University of Turku |
| Date |
|---|
2013 |
Užkrečiamosios ligos, tokios kaip ŽIV ir virusiniai hepatitai B ir C, yra glaudžiai susijusios su narkotikų vartojimu. Šios ligos – tai vieni sunkiausių narkotinių medžiagų vartojimo padarinių sveikatai. Šių medžiagų švirkštimosi ir infekcijų perdavimo ryšys neabejotinas. Todėl su narkotikų vartojimu susijusios žalos prevencija ir jos mažinimas yra daugelio valstybių visuomenės sveikatos politikos ir kovos su narkotikais strategijų tikslas. Darbo tikslas: apžvelgti žalos mažinimo koncepciją bei išanalizuoti ir pateikti literatūros duomenis, susijusius su žalos mažinimo programos elemento – švirkštų ir adatų keitimo – vykdymo ypatumais, jų svarba ir veiksmingumu. Tyrimo metodika – atlikta mokslinės literatūros ir šaltinių analizė bei sintezė, metaanalizė, informacijos struktūrizavimas ir apibendrinimas. Psichoaktyvių medžiagų žalos mažinimas – tai programa, orientuota į sumažinimą negatyvių narkotikų vartojimo pasekmių individo ir visos visuomenės sveikatai, socialinei ir ekonominei sritims, be griežto reikalavimo individui atsisakyti narkotikų vartojimo. Švarios švirkštimosi įrangos naudojimas, jos sterilizavimas, rizikingų įpročių ruošiant narkotikų mišinius/skiedinius mažinimas ir skatinimas naudoti prezervatyvus lytinių santykių metu – ypač reikšmingos intervencijos rūšys ŽIV infekcijos, hepatitų plitimo, perdozavimo ir kitų su narkotikais susijusių mirties atvejų mažinimo programose. Tačiau narkotikų žalos mažinimo programos nėra alternatyvios kitoms priklausomybės nuo narkotikų gydymo priemonėms. Žalos mažinimas, paplitęs visame pasaulyje, šiuo metu konsoliduojamas ir integruojamas su įvairiomis kitomis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis. Dažniausiai žalos mažinimo įvairių paslaugų „paketai“ teikiami žemo slenksčio centruose.
Infectious deseases such as HIV and virus hepatitis B and C are closely connected with drug use. These deseases are one of the hardest drug use results affecting health. The relation between drug injections and infection transmission is undeniable. Therefore in many countries prevention of drug use harm and its reduction is the aim of societies‘ health policy and strategies of fighting against drugs. The aim of this work: to review the concept of harm reduction, to analyse and present literature material related to particularity of implementation, importance and effectiveness of one element of harm reduction programme - needle and syringe exchange. The methodology of the study – analysis and synthesis of scientific literature and sources, meta-analysis, structuring and summarizing information. Harm reduction is a policy or programme oriented towards reducing negative drug use effects on health of an individual person and the whole society in general as well as social and economical areas without a strict requirement for a person to give up using drugs. Using clean injection equipment, its sterilization, reducing of risky habits while preparing drug mixtures/solutions and promotion of condom use are especially important kinds of intervention in programmes of reducing HIV, spread of hepatitis, overdosing and other drug connected death cases. However drug harm reduction programmes are not alternatives to other means of treatment for drug use. Harm reduction, widespread worldwide, is being consolidated and integrated with different health care and social services. Usually “packages“ of various services of harm reduction are provided in low treshold centers.