Supervizijos perspektyva atvejo vadyboje

Straipsnyje analizuojama gana naujos šeimai skirtų socialinių paslaugų pareigybės – atvejo vadybininko profesinės veiklos sudėtingumas ir supervizijos, kaip profesinės paramos formos, taikymo perspektyva. Socialinio darbo lauke supervizija – gerai žinoma profesinių santykių konsultavimo forma. Socialiniai darbuotojai, keldami profesinę kvalifikaciją, siekia dalyvauti grupės, komandos ir individualiose supervizijose. Socialinio darbo praktikoje puikiai žinoma ir vadovo bei visos organizacijos supervizija. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ji pirmiausia įsitvirtino socialinio darbo lauke, kas rodo šios profesijos sudėtingumą. Socialinis darbas, kaip profesija, nuolat patiria įvairių pokyčių, gausėja paslaugų, vis daugiau dėmesio skiriama specialioms metodikoms, kai globalus požiūris nebetenkina esamos įgalinimo situacijos. Atvejo vadybininkas yra nauja pareigybė, tad jos turinys tik formuojasi. Atliktas tyrimas atskleidė, kad darbuotojai nuolat patiria įtampą, kurią didina esamos atsakomybės našta. Jie ir kuria šios pareigybės turinį, nuolat susidurdami su tarpinstitucinio bendradarbiavimo trukdžiais. Straipsnyje aptarti kokybinis tyrimas, atvejo vadybininkų interviu ir supervizijos patirties refleksija leidžia pateikti išvadas dėl supervizijos taikymo perspektyvos, pasiūlyti konkrečias supervizijos formas, išskirtinėmis šioje situacijoje tampa individuali ir komandos supervizija.

The article analyses a relatively new position in the field of social services for the family: the complexity of the professional activity of a case manager, and the prospects of applying supervision as a form of professional support. In the field of social work, supervision is already a well-known way of counselling professional relationships. While improving their professional qualifications, social workers seek to participate in group, team and individual supervision. The supervision of the manager and the whole organisation is also well known in social work practice. In Lithuania, as in the rest of the world, supervision first established itself in the field of social work, which only proves the complexity of this profession.Social work as a profession is undergoing constant change, services are expanding, and more and more attention is being paid to specialised methodologies when the global approach no longer satisfies the current situation of empowerment. The case manager is a new position, the content of which is still being formed. The research has revealed that employees experience stress and tension as a burden of responsibility, they become the creators of the content of this position, and they face obstacles to inter-institutional cooperation.The qualitative research presented in this article, the interviews with case managers, and the reflection on the experience of supervision, allow us to draw conclusions about the prospects for supervision, and allow us to offer specific forms of supervision; and individual and team supervision become unique in this situation.