Pakartotinės reabilitacijos poveikis pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, kasdieninio gyvenimo kokybei
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
LT | ||
Raistenskis, Juozas | Vilniaus universitetas | LT |
LT | ||
LT |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2011-07-04 | t. 21 | Nr. 7 | 168 | 171 |
Tyrimo tikslas buvo įvertinti pakartotinės reabilitacijos poveikį pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, kasdieninio gyvenimo kokybei. Tirti Vakarų Lietuvos gyventojai, persirgę galvos smegenų insultu, kuriems buvo taikyti du reabilitacijos kursai. Taikyta patogioji netikimybinė atranka. Tirtas 191 pacientas. Tyrimas atliktas Vakarų Lietuvos gydymo įstaigų reabilitacijos skyriuose praėjus vieneriems metams po paskutinės reabilitacijos kurso. Išskirtos dvi grupės: pirmąją – tiriamąją sudarė pacientai, kuriems buvo taikyti du reabilitacijos etapai, ir kurie atvyko pakartotinei reabilitacijai, antrąją – kontrolinę grupę sudarė pacientai, kuriems taip pat buvo taikyti du reabilitacijos etapai, tačiau pakartotinė reabilitacija nebuvo taikyta. Paciento būklė vertinta prieš pakartotinę reabilitaciją ir po jos, naudojant Barthel skalę. Taikytas Stjudent‘o t kriterijus. Esant p<0,05, skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu. Palyginus pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, kuriems buvo taikyta pakartotinė reabilitacija, funkcinės būklės pokyčius kasdieniniame gyvenime su grupe, kuriai nebuvo taikyta pakartotinė reabilitacija, pastebėta, kad pacientų funkcinės būklės gerėjimas taikant pakartotinę reabilitaciją buvo žymiai didesnis, nei pacientų, kuriems nebuvo taikyta pakartotinė reabilitacija. Netaikant pakartotinės reabilitacijos, pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, funkcinės būklės atsistatymas vyksta lėčiau arba blogėja, dėl to nukenčia jų kasdieninio gyvenimo kokybė.
The goal of the study was to evaluate the effect of repeated rehabilitation in stroke survivors. There were investigated the inhabitants of Western Lithuania after stroke (191 patients), after two rehabilitation therapy courses. There were investigated two groups of patients: the study group (there were patients after two courses of rehabilitation therapy plus repeated rehabilitation) and control group (the patients only after two courses of rehabilitation therapy, when repeated rehabilitation was not used). For the assessment of quality of life, in patients’ casual activities, a Barthel index was used. Student t was used for this study. The significance level p<0.05 was considered statistically significant. The study results revealed that when compare patients‘ after stroke functional status, who used two courses of rehabilitation treatment and repeated rehabilitation, and patients, who used only two courses of rehabilitation treatment, it was showed that functional status was improving in lesser extend for patients, who did not use repeated rehabilitation. For the stroke survivors, not used repeated rehabilitation after two courses of rehabilitation treatment, their functional status was worsening or improved more slowly, and quality of their casual life became worse.