Population genetics of Atlantic salmon and brown trout and its relevance for management of genetic resources
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2012-12-10 | vol. 58 | no. 4 | 427 | 441 |
Atlanto lašišos (Salmo salar L.) ir šlakio (Salmo trutta L.) populiacijos pasižymi stipriai išreikšta genetine struktūra. Gentinės populiacijų struktūros susiformavimas plačioje geografinėje skalėje priklauso nuo ledynmečio metu ir po ledynmečio vykusių įvykių, todėl Europoje yra nustatyta keletas pagrindinių Atlanto lašišos ir šlakio grupių bei skirtinga jų kilmė. Genetiniai skirtumai mažesnėje geografinėje skalėje priklauso nuo bendro genų dreifo, genetinio drifto, mutacijų ir natūralios atrankos poveikio. Siekiant išsiaiškinti genetinę populiacijų struktūrą ir pritaikyti šias žinias, kad būtų išsaugoti šių rūšių resursai, svarbu suprasti paskutiniojo apledėjimo poveikį jų pasiskirstymui ir genetinei įvairovei, taip pat natūralios atrankos, genetinio drifto ir genų dreifo poveikį genetinei įvairovei populiacijos viduje bei genetiniams skirtumams tarp populiacijų. Genetinių resursų valdymas yra labai svarbus metodų, kurie garantuotų lašišų ir šlakių populiacijų išsaugojimą ir atkūrimą, komponentas. Pagrindinės genetinių resursų valdymo problemos yra susijusios su genetinės bioįvairovės stebėsena ir išsaugojimu, populiacijų genetinės struktūros laike ir erdvėje ištyrimu bei veisimo programų genetinių padarinių nustatymu. Populiacijų genetinės struktūros tyrimai Lietuvoje yra būtini siekiant apskaičiuoti skirtingų šaltinių lemiamą įvairovę ir kaip nuo šios įvairovės priklauso rūšies genetinė sudėtis geografiniame regione. Genetinės populiacijų struktūros erdvėje ir laike tyrimų metu gautos žinios yra reikalingos siekiant nustatyti ir ištirti genetinės įvairovės pokyčius, kuriuos sukelia per didelis išteklių sunaudojimas ir įžuvinimo programos. Duomenų apie genetinę populiacijų struktūrą neturėjimas arba jų ignoravimas gali lemti genetinės įvairovės praradimą, sumažėjusį produktyvumą ir ekologinę žalą. Planuojant lašišų ir šlakių išteklių valdymą Lietuvoje, būtina užtikrinti individualių populiacijų išsaugojimą ir atsižvelgti į natūralų genų srautą tarp populiacijų.
Atlantic salmon (Salmo salar L.) and brown trout (Salmo trutta L.) are genetically highly structured species. The structuring on a broad distribu- tional scale is the result of the glacial and postglacial history, therefore in Europe several main population groups of Atlantic salmon and anadro- mous form of brown trout, sea trout, have been identified and divergent sources of origin of these groups have been proposed. The pattern of sub- stantial microgeographical differentiation results from the joint action of gene flow, genetic drift, mutation, and natural selection. It is important to understand the effects that the last glaciations have had on the distribution and genetic diversity of these species as well as how selection, genetic drift and gene flow can affect genetic variation within populations and genetic differences between populations in order to fully comprehend the genetic structure of populations and to implement the knowledge for conserva- tion. Genetic management is an important component of strategies that ensure the conservation and recovery of salmon and trout populations. The major issues of genetic management are related with monitoring and conserving gene-level biodiversity, resolving spatio-temporal population structure as well as with genetic consequences of stocking practices. Stud- ies of the population genetic structure are essential for providing esti- mates of the different sources of variation that determine species’ genetic composition over the geographic area. Knowledge from studies describing spatial and temporal genetic structure is needed to identify and analyze changes of gene level diversity caused by human mediated harvest as well as enhancement practices. Ignoring or not knowing the genetic popula- tion structure may result in loss of genetic diversity, reduced productivity and ecological damage. In Lithuania, future management considerations should focus both on maintaining individual populations even at tribu- tary level and ensuring natural levels of gene flow among populations.