Piliakalnių duris pravėrus: padavimai apie miegančią lietuvių kariuomenę

Abstract

Straipsnis skirtas padavimams apie Lietuvos pilkapiuose, piliakalniuose ir pilių požemiuose miegančius senovės karius, kurie pažadinti galį stoti į kovą už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Pirmą kartą atliktas išsamus palyginamasis tyrimas, naudojant archeologijos, istorijos ir tautosakos duomenis, veda prie išvadų, kad XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, t. y. lietuvių tautinio atgimimo metais, šie mitiniai pasakojimai kilo ant ankstesnių padavimų pamato ir buvo glaudžiai susiję su didžiojo Lietuvos istorinio pasakojimo sklaida (pabrėžtina Jono Mačiulio-Maironio kūrybos reikšmė); vėliau Gedimino kalne Vilniuje miegančios kariuomenės vaizdinys plito Rytų ir Pietų Lietuvoje, labiausiai – tarp Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto gyventojų. Savitas šių padavimų bruožas – šventasis Kazimieras miegančios kariuomenės priešakyje. Spėjama, kad karvedžio ir nepaprasto kariuomenės pagalbininko vaidmenį jis galėjo perimti iš senovės lietuvių dievo Perkūno ir (arba) Vytauto Didžiojo.