Vaidilučių terapinė veikla ir šios veiklos refleksijos XIX-XXI a. liaudies medicinoje (II dalis)
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date |
|---|
2021 |
Remiantis XV–XVIII a. rašytiniais šaltiniais, vaidilučiai, ikikrikščioniškosios religijos kulto tarnų funkcijų perėmėjai, atliko įvairias pareigas, tarp jų terapinę1 veiklą. Šaltinių aprašuose nurodoma, kad suteikiamos terapinės pagalbos pobūdis skyrėsi pagal vaidilučių atliekamą maginę praktiką. Vaidilučių gydomoji veikla nėra sistemingai tyrinėta. Šiame straipsnyje tęsiama duomenų apie skirtingų vaidilučių grupių terapinę veiklą XV–XVIII a. rašytiniuose šaltiniuose analizė2 ir nustatomos šios veiklos refleksijos XIX–XXI a. liaudies medicinoje, remiantis archyviniais duomenimis ir autorės gydomųjų tikėjimų užrašymais. Tyrimas padeda atsekti liaudies medicinos terapinių metodų prasmę ir kilmę, galimą tradicijų raidą.
According to 15th to 18th-century written sources, priests-vaidiluciai, successors to the servants of the cult of the pre-Christian religion, performed various duties, including therapeutic activities. Descriptions in sources indicate that the nature of the therapeutic assistance they provided varied according to the magic activity they performed. The healing activities of vaidiluciai have not been systematically studied. This article extends the analysis of data on the therapeutic activities of different groups of vaidiluciai in 15th to 18th-century written folk sources, and identifies the reflection of these activities in 15th to 18th-century folk medicine based on archive records and healing faith records. The research helps to trace the meaning and origin of some therapeutic methods of folk medicine, and the possible development of traditions.