Psichologinė religinių jausmų svarba Williamo Jameso požiūriu
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2023-12-22 | 31 | 47 | 57 |
Straipsnyje analizuojama amerikiečių psichologo Williamo Jameso (Viljamo Džeimso) religijos psichologijos tematika. Ji traktuojama kitų ano meto psichologijos mokslo pradininkų darbų kontekste. W. Jamesas matė pozityvias religingumo / tikėjimo puses: tai stimuliuojantis gyvenimo šaltinis, integruojantis žmogaus brendimo aspektas ir netgi fundamentalus žmogaus dvasinės higienos veiksnys. Be religijos visavertis gyvenimas yra sunkiai pasiekiamas, o empirinis mokslas, jo nuomone, vis labiau ardė religijos pamatus. Todėl ieškodamas išeities bandė sukurti vadinamąją optimistinę filosofiją. W. Jamesas aiškino, kad psichologas gali taip pat objektyviai domėtis religijos fenomenais kaip ir kitais kasdieniais psichologiniais dalykais. Psichologija gali tirti teologinius reiškinius, tačiau yra vienas ribotumas – psichologinis tyrinėjimas apsiriboja žmogaus jausmų ir valios sritimi, o tai reiškia, kad netiria Bažnyčios institucijos doktrinos klausimų. Tikėjimo teikiamas šventumas žmogui padeda įgyti psichologinę pusiausvyrą, atveria naujus gyvenimo horizontus, praplečia akiratį ir teikia amžinybės viltį.
The article analyzes the theme of the psychology of religion by the American psychologist William James. It is treated in the context of the works of other pioneers of psychological science at that time. James saw positive sides in religiosity/faith: it is a stimulating factor in life, an integrating aspect of human maturation and even a fundamental factor in human spiritual hygiene. Without religion, it is difficult to achieve the meaning of life, and empirical science, in his opinion, was increasingly eroding the foundations of religion. Therefore, in search of a way out, he tried to create the so-called optimistic philosophy. James explained that a psychologist can be just as objectively interested in religious phenomena as in other everyday psychological matters. Psychology can study theological phenomena, but there is one limitation – psychological research is limited to the area of human feelings and will, which means that it does not study doctrinal questions of the Church institution. The sanctity provided by faith helps a person to gain psychological balance, opens new horizons of life, broadens horizons and gives hope for eternity.