Poilsiautojų srauto sklaida Palangos rekreacinėje zonoje
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Gamtos tyrimų centras | ||
Eidikonienė, Jolita | Gamtos tyrimų centras |
| Date |
|---|
2012 |
Straipsnyje, remiantis 2008-2009 m. vykdytų tyrimų metu Palangos rekreacinėje zonoje surinktais duomenimis, analizuojami poilsiautojų srauto sklaidos ypatumai tiek visoje zonoje, tiek ir ją sudarančiose vasarvietėse: Senojoje Palangoje, Kunigiškėse, Užkanaviuose, Monciškėse. Nustatyta, kad didžiausią įtaką poilsiautojų srauto pasiskirstymui tarp vasarviečių turi jų dydis. Nuo jo priklau- so poilsio vietų (viešbučių, poilsinių, kempingų ir kt.), automobilių stovėjimo aikštelių, maitinimo įstaigų, pramogų ir pan. skaičius, dažnai ir teikiamų paslaugų kokybė. Todėl didžiausios- Senosios Palangos gyvenvietės- pliažuose ilsisi dau- giausia poilsiautojų- net 80,4 % visų besiilsinčiųjų Palangos rekreacinėje zonoje. Likusios rekreacinės zonos dalies (Kunigiškės, Užkanaviai, Monciškės) pliažuose ilsisi tik 19,6 % poilsiautojų. Visose jūros krante esančiose vasarvietėse didžiausia poilsiautojų koncentraci- ja susidaro ties pagrindiniais keliais link jūros. Kadangi čia ne tik trumpiausias bei patogiausias priėjimas prie jūros, bet koncentruojasi ir rekreacinės infrastruktūros objektai: automobilių stovėjimo aikštelės, maitinimo įstaigos, sanitarijos ir higie- nos mazgai, vaikų žaidimo aikštelės, gelbėjimo stotys ir kiti objektai. Nutolusiuose nuo pagrindinių kelių ir neišvystytos rekreacinės infrastruktūros kranto ruožuose poilsiautojų apsilanko mažiausiai.
The continuously increasing flow of beach users in Palanga recreational zone and the impact this phenomenon has had on the physical condition of the coastal territories are gaining special importance in the context of sustainable development. This study concerning the unequal distribution of the flow of beach users in the beaches of Palanga recreational zone was carried out during the summers of 2008 and 2009. The investigation was implemented by four observers who simultaneously counted and recorded the numbers of beach users in the above listed locations. The data collection procedure included the following elements: the counting of beach users in two of the above mentioned areas, i. e. south parts (Senoji Palanga) and north (Monciškės, Užkanavė, Kunigiškiai) of Palanga recreational zone, began the same day at the same given time (one o’ clock, which is the hour when the numbers of beach users on the beach reach their maximum), the calculations were recorded every hundred meters (the exact distance being measured by a GPS), and the col66 Gintautas Žilinskas, Jolita Eidikonienė lected numerical data was later converted into percentages. The study also included mapping and recording of infrastructure elements in the recreation zones of the marine coast, as well as of the area behind the dunes (approaches to the sea, life-saving stations, dressingboxes, benches, garbage bins, waste containers, toilets, public catering facilities, parking lots, etc.). This information was used for estimating the impact of recreational infrastructure on the dispersion of beach users in the marine coast. [...]