Vertybių pedagogikos ištakos Lietuvoje

Abstract

Straipsnyje tyrimo objektu pasirinkta vertybių filosofijos ir vertybių pedagogikos idėjų sklaida Lietuvoje XX a. 3-iajame ir 4-ajame dešimtmetyje. Lietuvos skaitytoją su antropologinės ir vertybių filosofijos problematika, aktualia Vakaruose, pirmasis supažindino Lietuvos universiteto (vėliau VDU) profesorius, teologas, filosofas, spaudos darbuotojas I.Tamošaitis. Straipsnyje pateikiama vertybių filosofijos apžvalga ir, remiantis Vakarų Europos pedagogų darbais, atskleidžiama vertybių pedagogikos esmė. Rašoma apie mokslinėje literatūroje keliamus nepriklausomos Lietuvos žmogaus ugdymo uždavinius. Juos formuluojant, buvo pasirinktas ontologinis pamatas – kokia žmogaus esmė ir jo gyvenimo paskirtis. Šio uždavinio sprendimas siejamas su vertybių internalizavimu: jei žmogaus paskirtis yra tapti vertinga asmenybe, tai savo paskirtį jis vykdo realizuodamas vertybes. Mokslinėje literatūroje buvo pagrįstai įrodyta, jog būtent morališkai vertinga asmenybė gali būti išugdyta, nes vertybės egzistuoja objektyviai, o žmogus turi laisvą valią ir vertybes gali realizuoti, t.y. tobulėti. Straipsnyje rašoma apie transcendentinių jėgų vaidmenį žmogui renkantis vertybes. Vertingos asmenybės ugdymas, remiantis vertybių pedagogika, buvo laikomas neatidėliotinu, su valstybės stiprinimu susijusiu uždaviniu.