Lead isotopes in the context of the provenance of copper alloys and mutability processes in Lithuania from the second half of the 1st century to the 13th century AD
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
LT | ||
LT | ||
Pudžaitis, Vaidas | Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras | LT |
Independent researcher | LT | |
LT |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2024 | 31 | 98 | 126 |
Šiame straipsnyje pateikiami švino izotopų santykių (208Pb/204Pb, 207Pb/204Pb, 206Pb/204 Pb, 208Pb/206Pb, 207Pb/206Pb) vario lydiniuose rezultatai, derinant juos su archeologinių artefaktų elementinės sudėties tyrimais, atliktais induktyviai susietos plazmos masių spektrometrijos (ICP-MS) metodu. Iš viso šis tyrimas apima 208 mėginius, paimtus iš 180 radinių, pasklidusių visoje Lietuvoje (1 pav., 1–3 lentelės, 1 priedas). Chronologinis tyrimų diapazonas apima laikotarpį nuo I a. antrosios pusės iki XIII a. po Kr. pradžios. Daugkartinis dirbinių, pagamintų iš vario lydinių, perlydymas ir įvairios sudėties metalo laužo pridėjimas gaminant naują spalvojo metalo žaliavą, suprantama, keičia buvusią cheminę lydinio sudėtį ir izotopų santykius. Todėl perlydymo procesas tampa sunkiu iššūkiu, nustatant buvusių ryšių tarp pirminių vario lydinio kilmės regionų (rūdynų) pietinėje Europoje ir Mažojoje Azijoje bei žaliavos naudotojų Baltijos jūros regione pobūdį (2–8 pav.). Suprastas perlydymo procesas iš esmės keičia spalvotojo metalo žaliavos mainų linijinės trajektorijos idėją. Šio tyrimo autoriai, be švino izotopų santykių, kas yra vienas iš pagrindinių veiksnių vario lydinių kilmės tyrimuose, į tyrimų lauką siūlo įtraukti vario grupes, kurios leidžia įvertinti spalvotųjų lydinių perlydymo mastą ir šį procesą susieti su tendencijomis, vyravusiomis Europoje (3 lentelė, 3 priedas). Vario grupės nustatytos remiantis arseno (As), stibio (Sb), sidabro (Ag) ir nikelio (Ni), kaip pagrindinių vario lydinių priemaišų, termodinaminėmis savybėmis ir nuostata, kad lydinyje kiekvieno iš šių keturių elementų turi būti ne mažiau kaip 0,1 %. Nustatyti švino izotopų santykiai, apibūdintos vario grupės, kartu su juvelyrų naudotomis dirbinių gamybos technologijomis (9 pav.) leido atskleisti prekių judėjimą kaip europinio metalo srauto dalį, vietiniu (dabartinės Lietuvos teritorijos), regioniniu (Rytų Baltijos regionas) ir transeuropiniu lygmenimis.
This paper presents the results of analysis of lead isotope ratios (208Pb/204Pb, 207Pb/204Pb, 206Pb/204Pb, 208Pb/206Pb, 207Pb/206Pb) in copper alloys combined with chemical composition studies of archaeological artefacts by inductively coupled plasma mass spectrometry (ICPMS). The study covers a total of 208 samples collected from 55 sites spread all over Lithuania. The chronological range of the study encompasses the period from the second half of the 1st century AD to the 13th century AD. The repeated recycling of copper alloys, the addition of scrap materials with varying compositions, and the mixing of lead from different geological ore deposits naturally alter the original chemical composition of the alloy. The continuous recycling and alteration of materials pose challenges in identifying the original connections between the regions of origin of copper alloy ores in southern Eurasia and the users of these raw materials in the eastern Baltic Sea region. Together with lead isotope ratio analysis, investigation of copper alloy types, copper groups, and metal working technological development fundamentally changes the idea of a linear exchange of non-ferrous metals. The analysis carried out in this research has enabled the identification of the provenance and dissemination of non-ferrous metal raw materials (alloys and scrap metal) as part of the European exchange network at local (the present territory of Lithuania), regional (the eastern Baltic region), and trans-European levels.
| Journal | IF | AIF | AIF (min) | AIF (max) | Cat | AV | Year |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Archaeologia Baltica | 1.2 | 1.046 | 1.046 | 1.046 | 1 | 1.147 | 2024 |