Veidrodinio grįžtamojo ryšio poveikis po stuburo juosmeninės dalies tarpslankstelinio disko išvaržos pašalinimo operacijos 2-uoju reabilitacijos etapu
| Date |
|---|
2018 |
Tyrimo pagrindimas. Literatūroje pateikiama nepakankamai duomenų apie veidrodinio grįžtamojo ryšio efektyvumą kineziterapijos metu. Tai pagalbinė priemonė, efektyviai galinti padėti ligoniams atsigauti po stuburo juosmeninės dalies tarpslakstelinio disko išvaržos pašalinimo operacijos 2-uoju reabilitacijos etapu. Visgi neurologijos srityje veidrodinis grįžtamasis ryšys, taikomas plačiai ir seniai, yra paremtas motoriniais atvaizdais, o tai gali skatinti galvos smegenų žievės sluoksnio plastiškumą. Tikslas – įvertinti veidrodinio grįžtamojo ryšio poveikį po stuburo juosmeninės dalies tarpslankstelinio disko išvaržos pašalinimo operacijos 2-uoju reabilitacijos etapu. Metodai. Buvo tiriama 30 ligonių, iš jų 19 vyrų ir 11 moterų. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes – pirmą (taikyti stabilizavimo pratimai be veidrodinio grįžtamojo ryšio) ir antrą (taikyti stabilizavimo pratimai su veidrodiniu grįžtamuoju ryšiu). Kineziterapijos programos buvo taikomos 4 savaites, 2 kartus per dieną. Prieš reabilitaciją ir po jos buvo vertinama tiriamųjų kojų raumenų jėga, dinaminė pusiausvyra, plintančio skausmo intensyvumas į vieną arba į abi kojas. Rezultatai. Skausmo intensyvumas po kineziterapijos programų statistiškai reikšmingai (p < 0,05) sumažėjo abiejose tiriamųjų grupėse. Tačiau tarp grupių skausmo vertinimo rodiklių vidurkiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Tyrimo rezultatai parodė, kad kineziterapijos programa, kai taikomas veidrodinis grįžtamasis ryšys, buvo statistiškai reikšminga (p < 0,05) gerinant ligonių dinaminę pusiausvyrą. Nustatyta, kad po skirtingų kineziterapijos programų kojų raumenų jėga statistiškai reikšmingai (p < 0,05) padidėjo abiejose grupėse. [...]
Background. Literature does not provide sufficient data on the efficiency of mirror feedback in physiotherapy as an additional measure for effective recovery of patients after the spinal lumbar disc hernia removal surgery during the secondary rehabilitation stage. The aim of the study was to determine the effectiveness of mirror feedback in physiotherapy after spinal lumbar disc hernia removal surgery during the 2nd stage of rehabilitation. Methods. Thirty patients participated in the study (19 men and 11 women). All participants were divided into two groups: the first group performed stabilization exercises without a mirror and the second group performed stabilization exercises with a mirror. Patients performed stabilization exercises twice a day during the study. The study lasted 4 weeks. The assessment of the patients was carried out before and after rehabilitation treatment of 4 weeks in both groups. Research methodology included evaluation, statistical analysis. Research measurements involved pain intensity, the balance, the strength of leg muscle. Results. It was determined that in both groups pain evaluation measurements before physiotherapy differed dramatically (p < 0.05). However, a considerable difference (p > 0.05) between groups was not identified. Physiotherapy program effect containing mirrored feedback was statistically significant (p < 0.05) in improving the research subjects’ dynamic gait balance. It was found out that after different physiotherapy program activities leg muscle strength increased statistically significantly (p < 0.05) in both groups. Conclusions. It was discovered that in the group where participants were subjected to exercises with mirrored feedback the majority of evaluation measurements improved more than those in the group where participants were subjected to stabilization exercises without mirrored feedback.