Vietovardžių vartosena Jono Bretkūno evangelijų vertime (1579-1580)
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date |
|---|
2008 |
Straipsnyje tiriama vietovardžių vartosena Jono Bretkūno Evangelijų vertime (1579–1580). Vertėjas dažniausiai laikosi bažnytinių knygų vertimo tradicijos: geografinę reikšmę turinčius vietovardžius kaito, sakralinių nekaito, o tokius, kurie turi abi reikšmes, vartoja įvairiai. Redaguojant tekstą originalų tradicijos iš dalies atsisakyta. Fonetiškai vietovardžiai beveik neadaptuojami.
The article analyzes the usage of the names of places in J. Bretkūnas’ translation of the Books of The New Testament (1579–1580). Mostly, the translator keeps the tradition of church books: names with geographical meaning are inflected, sacred names are not inflected, the usage of names with both meanings is different. In the edited manuscript the tradition of originals is partly refused. Phonetic adaptation is almost not available.