Pacientų motyvai siekti, kad būtų nustatyta profesinė liga, ir jų požiūris į profesinės ligos nustatymo procesą

Abstract

Tikslas. Išanalizuoti pacientų, atvykusių pas darbo medicinos gydytoją dėl profesinės ligos nustatymo, motyvus siekti, kad būtų nustatyta profesinė liga, ir jų požiūrį į profesinės ligos nustatymo procesą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas aprašomasis momentinis tyrimas, panaudojus originalią tyrėjų sudarytą anketą. Apklausti asmenys, dėl profesinės ligos nustatymo atvykę pas darbo medicinos gydytoją į VšĮ Vilniaus miesto kliniki- nės ligoninės Antakalnio filialą ir Klaipėdos jūrininkų ligoninę. Užpildyta 119 analizei tinkamų anketų (90 Vilniuje bei 29 Klaipėdoje). Duomenims suvesti ir analizei naudotas SPSS for Windows statistinis paketas (v. 15.0). Rezultatai. Daugiau nei pusės respondentų pajamos, prieš jiems įtariant profesinę ligą ir kreipiantis dėl jos nustatymo, sumažėjo, respondentai bijojo, kad jos sumažės, arba jie iš viso neturėjo pajamų. 72 proc. apklausos dalyvių labiausiai bijojo, kad dar labiau neblogėtų jų sveikata. Pusė respondentų manė, jog profesinės ligos nustatymo procesas vyksta ne- pakankamai greitai, taip pat pusė buvo fiziškai varginami privalomų kelionių, o 57 proc. apklausos dalyvių šio proceso metu išleido daugiau nei 100 Lt savo asmeninių lėšų. Išvados. Pagrindinis motyvas siekti, kad būtų nustatyta profesinė liga, – tikėjimasis gauti piniginę kompensaciją. Trečdalis respondentų darbo netekimo arba atlyginimo sumažėjimo bijojo labiau nei tolesnio sveikatos blogėjimo. Dėl kreipimosi nustatyti profesinę ligą pusė respondentų jautė įtampą darbe, dalis jų nukentėjo finansiškai. Pusės respondentų požiūris į profesinės ligos nustatymo procesą buvo neigiamas: jie nurodė, kad profesinės ligos nustatymo procesas vyksta nepakankamai greitai, juos vargina būtinos kelionės ir asmeninės išlaidos. The aim of the study was to analyse motivation in see- king recognition of an occupational disease of patients ha- ving arrived to an occupational physician for the recogni- tion of an occupational disease, and their attitude towards the process of recognizing an occupational disease. Material and methods. A descriptive cross-sectional study was performed using an original questionnaire. The survey was performed at the Antakalnis Branch of Public Institution Vilnius City Clinical Hospital and Klaipėda Seamens’ Hospital. Patients who arrived to occupational physicians working in these hospitals in order to get an occupational disease recognized were surveyed. 119 ques- tionnaires suitable for analysis were filled in: 90 in Vilnius and 29 in Klaipėda. Statistical package SPSS for Windows (v. 15.0) was used to analyse the data. Results. The income of more than a half of the respon- dents, before they were suspected to have an occupational disease, had decreased, the respondents were afraid that it might decrease, or they had no income at all. The biggest scare of 72 percent of the respondents was further helth de- terioration. Half of the respondents felt that the process of the recognizing an occupational disease ran not fast enough, half of the respondents were also distressed by mandato- ry travelling, and 57 percent of the respondents spent more than 100 Litas of their personal funds during this process. Conclusions. The main motive to get an occupational disease recognized was the patients’ expectation to receive monetary compensation. One third of the respondents had greater scare of job loss or salary reduction than of further health deterioration. Because they had applied for recogni- tion of an occupational disease, half of the respondents felt stress at work, some of them suffered financially. Every second respondent had a negative attitude towards the pro- cess of recognizing an occupational disease: they thought that this process ran not fast enough, and patients were troubled by necessary travelling and personal spendings.