Lietuvos kariuomenės junginių karo inžinerijos daliniai 1935–1940 m.
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2024 | 39 | 1 | 100 | 210 |
XX a. 4-ojo dešimtmečio antroje pusėje Europos kariuomenės, atsižvelgdamos į naujas mobilių motorizuotųjų dalinių su karo aviacijos parama veikimo teorijas ir jų panaudojimo galimybes, ruošėsi ginkluotam konfliktui. Lietuvos kariuomenės vadovybės užduotis buvo kuo geriau paruošti ir aprūpinti kariuomenės dalinius, kad jie gebėtų vykdyti karines operacijas, jei tikėtinų priešiškų pajėgų mechanizuotieji ir motorizuotieji junginiai bandytų įsiveržti į Lietuvos teritoriją. Karo atveju vadai su savo daliniais privalėjo nedelsdami stabdyti įsiveržusias priešiškas pajėgas tiek pagrindine, tiek šalutinėmis atakos kryptimis ir taip sudaryti sąlygas įvykdyti visišką Lietuvos kariuomenės mobilizaciją karo metui. Šiuo tikslu Lietuvos kariuomenės vadovybė planavo išnaudoti turimus karo inžinerijos pajėgumus, kurie taikos, mobilizacijos ir karo metu turėjo nedelsiant vykdyti trikdymo veiksmus, naikindami kritinę infrastruktūrą, ir taip laikinai stabdyti besiveržiantį priešą didžiojoje Lietuvos teritorijos dalyje, kol pagrindinės pajėgos pasiruoš lemiam mūšiui. Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos kariuomenės ir pėstininkų divizijų junginių lygmens karo inžinerijos dalinių ir padalinių vykdyta ir planuota kovinė parama, taip pat šių inžinerijos dalinių pasiruošimas vykdyti kontrmobilumo, mobilumo, išgyvenamumo užduotis taikos ir karo metu, išnaudojant turimas priemones, remiant manevrinius dalinius operaciniu lygmeniu. Įvertinama, kokios buvo 1935–1940 m. Lietuvos kariuomenės junginių inžinerijos batalionų naudotos priemonės, analizuojama, kaip buvo vykdomas inžinerijos dalinių ir padalinių rengimas organizuojant divizijos junginių paramą karinėse operacijose.
In the late 1930s, European armies prepared for an armed conflict, taking into account new operational theories and possibilities of use of mobile motorised units with military aviation support. The task of the command of the Lithuanian Armed Forces was to prepare and equip army units that would be able to carry out military operations within the territory of Lithuania. In the event of war, the Lithuanian Armed Forces formation commanders and the units subordinate to them had to immediately stop the invading enemy forces in the main and supporting directions of attack, thus creating conditions for the full mobilisation of the Lithuanian Armed Forces during wartime. For that purpose, the command of the Lithuanian Armed Forces planned to make use of the available military engineering capabilities, which, in times of peace, mobilisation and war, had to immediately carry out disruptive actions and temporarily stop the advancing enemy in a large part of the territory of Lithuania, until the main forces were ready for a decisive battle. The military engineering units had to be able to install engineering barriers and carry out disruption and infrastructure destruction work along the likely avenues of approach of hostile forces within a few hours. The military engineering units of the Lithuanian Armed Forces were a type of combat support weapon, which additionally performed their functions in the formation’s military services. In terms of their affiliation, organisation and missions, military engineers were divided into army-level, divisional and regimental engineers (pioneers). In peacetime, the army-level 1st and 2nd Engineering Battalions were fully functional, while the military engineering detachments of the screening teams (infantry and cavalry regiments) were partially functional. These engineering units and subunits had to ensure that the missions set by the command of the Lithuanian Armed Forces were carried out during both peacetime and wartime. The Engineering Battalions also had to be ready to support, with the available capabilities, the engineering battalions of five mobilised infantry divisions and the formations formed in the event of war. [...]
