Aplinkos įtaka demencija sergančių asmenų gyvenimo kokybei: globos namų patirtis

Šiandien, vienas ryškiausių fenomenų yra pagyvenusių žmonių skaičiaus didėjimas ir populiacijos senėjimas. M. G. Kordušienė (2013) pabrėžia: „Gyventojų senėjimas, be jokių abejonių, kuria radikaliai naują ekonominį ir socialinį kontekstą“ (Kordušienė, 2013, p. 22). Senstant visuomenei vis dažniau susiduriama su senatviniais psichikos sutrikimais, tarp jų demencija, kuriai būdinga senatvinė silpnaprotystė, Alzhaimeris bei kitos ligos, kurios sutrikdo sergančiųjų savarankišką funkcionavimą, kasdienę jų veiklą bei pažintines funkcijas. Europos bendrijų komisija (2009) akcentuoja, kad „Demencijos atmainos yra neurodegeracinių ligų grupė ir nėra tiesiog įprastinio senėjimo proceso dalis“ (Europos bendrijų komisija, 2009, p. 2). Alzheimer‘s Disease International (2021) teigiama, kad pasaulyje kasmet diagnozuojama beveik 10 milijonų naujų atvejų arba naujas demencijos atvejis – kas tris sekundes. Įvairūs tyrimų duomenys atkleidžia, kad šis kaičius gali dvigubėti, numatoma, kad iki 2030 m. demenciją turinčių asmenų skaičius pasaulyje išaugs iki 82 milijonų, o iki 2050 m. – net iki 152 milijonų (WHO, 2020). Analizuojant demencija sergančių asmenų gyvenimo kokybę, mokslininkai teigia, kad demencija sergantiems žmonėms didelės įtakos turi juos supanti socialinė bei fizinė aplinka. Socialiniai darbuotojai siekdami pagerinti demencija sergančių asmenų gyvenimo kokybę, taiko netradicinius socialinio darbo metodus, kuriais siekia sumažinti ar atitolinti ligos atsiradimo priežastis, taip užtikrindami globos namų gyventojų poreikius. Tačiau Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad aplinka demencija sergantiems asmenims nėra pritaikyta, tai pabrėžia S. Potapovienė (2008), kuri akcentuoja, kad sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos nėra specializuotos demencija sergantiems asmenims, nes globos įstaigų, slaugos skyrių aplinka nėra pakankamai pritaikyta demencija sergančių asmenų poreikiams. Tyrimo tikslas – įvertinti aplinkos įtaką demencija sergančių asmenų gyvenimo kokybei, globos namų kontekste. Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti senėjimo sampratą ir globos namų poreikį asmenims su proto negalia šiandieninėje perspektyvoje. 2. Atskleisti socialinės globos teorines charakteristikas bei paslaugų demencija sergantiems asmenims sritis. 3. Ištirti aplinkos daromą įtaką demencija sergančių asmenų gyvenimo kokybei ilgalaikės socialinės globos įstaigoje darbuotojų patirtis. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kokybinis tyrimas su pusiau struktūruoto interviu metodu, kokybinė turinio (content) analizė. Tyrimo rezultatai. Kokybinio tyrimo rezultatai, išanalizavus interviu duomenis atskleidė, kad aplinkos įtaka demencija sergantiems asmenims konstruojama per socialinio darbuotojo kuriamą paveikslą ir jo funkcijas globos įstaigoje bei per demencija sergančio asmens santykį su žmonėmis. Atskleista, kad globos įstaigoje demencija sergantiems asmenims įtaką gyvenimo kokybei daro šeimos narių ir darbuotojų teikiančių paslaugas santykis su demencija sergančiu žmogumi. Organizuojant socialinio darbo veiklą globos namuose, socialiniai darbuotojai stengiasi palaikyti bei užmegzti santykį su demencija sergančiais senoliais bei atliepti globos namų gyventojų poreikius. Santykio užmezgimas tarp demencija sergančio žmogaus ir darbuotojo, formuoja saugios aplinkos įvaizdį. Analizuojant santykio su žmonėmis jausmų poliškumą, išryškėja, kad demencija sergantys gyventojai stokoja artimųjų dėmesio, jaučiasi vieniši ir nereikalingi. Tyrimas parodė, kad senoliams globos namuose dirbantys darbuotojai yra atrama ir paguoda, jie jaučia palaikymą ir pasitikėjimą. Remiantis moksline literatūra ir tyrimais, galima pritarti, kad santykio su demencija sergančiu asmeniu užmezgimas gali būti siejamas su poelgio aplinka, kuri daro įtaką pažinimui. Tyrimo rezultatuose įžvelgiama globos namų aplinkos įtaka demencija sergančio asmens gyvenimo kokybei. Airijos globos namų aplinka atitinka reikiamus higienos reikalavimus, sudarytos visos palankios sąlygoms asmenims su negalia. Tyrimas atskleidžia, kad Airijos globos įstaigoje siekiama sukurti aplinką, kuri būtų artima namų aplinkai, taip pat siekiama, kad kiekvienas globos namų gyventojas jaustųsi kaip namuose, atliktu kasdienius, įprastus darbus, turėtų galimybę pramogauti, apsipirkti. Globos įstaigoje veikia kavinė – baras, kuriame gyventojai gali lankytis pagal poreikį, taip pat veikia grožio salonas bei parduotuvė. Siekiama, kad globos namų aplinka atlieptų individualius gyventojų poreikius. Siekiant užtikrinti gyventojų dvasinę ramybę, gyventojai lanko koplyčią, kasdien klausosi mišių. Tyrimo dalyvių patirtys atskleidžia, kad Airijos globos namai vaizduojami, kaip paskutiniai gyventojų poreikius atliepiantys gyvenimo namai. Tyrimo analizės metu gauti rezultatai rodo, kad teigiama, saugi globos namų aplinka, turi įtakos demencija sergančių asmenų gyvenimo kokybei. Globos namų gyventojams sudaromos jų poreikius atitinkančios sąlygos, įgalinančios klientą teigiamiems pokyčiams. Demencija sergantiems asmenims globos namuose teikiant paslaugas, lavėja savarankiškumo įgūdžiai. Tyrimo analizė parodė, kad pandemijos COVID – 19 įtaka demencija sergančių asmenų gyvenimo kokybei turėjo neigiamą įtaką jų psichoemocinei sveikatai bei teikiamų paslaugų prieinamumui. Tyrimu nustatyta, kad nors pandemijos laikotarpiu globos namų gyventojų poreikiai nepakito, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos, globos namų gyventojų gyvenimas sustojo, atsirado ribojimai, pakito gyventojų psichoemocinė sveikata, sutriko įprastas dienos rėžimas, bei teikiamų paslaugų prieinamumas. Nutrūkę ryšiai su artimaisiais įtakojo globos namų gyventojų psichoemocinę sveikatą. Patiriama socialinė izoliacija, nutrūkę ryšiai, suprastėjusi psichoemocinė sveikata, demencija sergantiems asmenims kelia neigiamas emocijas, kurios daro įtaką jų vidinei darnai. Tyrimo rezultatai atskleidė, Airijos globos namuose teikiamų paslaugų įtaką globojamų asmenų aplinkai. Globos namuose teikiamos formalios ir neformalios socialinės paslaugos. Tyrimo rezultatuose atsispindi teikiamos slaugos demencija sergantiems klientams poreikis, kuris reikalauja nuolatinės priežiūros. Tyrimu atskleista, kad gyventojai turi galimybę dalyvauti sociokultūriniuose užsiėmimuose, kasdienėse veiklose ugdomi gyventojų socialiniai, darbiniai įgūdžiai. Globos namuose gyventojams teikiamos sveikatingumo, aktyvaus ir pasyvaus laisvalaikio paslaugos bei gyventojai turi galimybę lankytis įvairaus pobūdžio terapijose. Tyrimo rezultatuose atsispindi terapijų nauda, kuri daro įtaką gyventojų aplinkai, nes kiekviena terapija vykdoma skirtingoje aplinkoje, o ir kiekvienos terapijos paskirtis yra nukreipti neigiamas, nerimastingas demenciją sergančių gyventojų mintis. Globos namuose yra vykdomos dailės, muzikos, šunų, spalvų, meninės terapijos, veikia sensorianiai kambariai. Gyventojai meninės terapijos metu realizuoja savo gebėjimus, o dalyvaudami skirtingose terapinėse veiklose atsipalaiduoja. Globos namuose veikiančios ir vykdomos terapinės veiklos, nuramina demencija sergančius žmones, suteikia saugumo, pasitikėjimo jausmus. Jie lengviau adaptuojasi, nesijaučia izoliuoti nuo išorinio pasaulio.

Today, one of the most striking phenomena is the increase in the number of elderly people and the ageing of the population. M. G. Kordušienė (2013) emphasises: “The ageing of the population is undoubtedly creating a radically new economic and social context” (Kordušienė, 2013, p. 22). As the population ages, senile mental disorders, including dementia, which is characterized by senile dementia, Alzheimer's disease and other diseases that interfere with the independent functioning of the sick, their daily activities and cognitive functions, are increasingly encountered. The Commission of the European Communities (2009) emphasises that 'Dementias are a group of neurodegenerative diseases and are not simply part of the normal ageing process' (Commission of the European Communities, 2009, p. 2). According to Alzheimer's Disease International (2021), nearly 10 million new cases are diagnosed worldwide each year or every three seconds as a result of a new dementia case. Various studies show that this number may double, rising to 82 million people with dementia worldwide by 2030 and to 152 million by 2050 (WHO, 2020). When analyzing the quality of life of people with dementia, scientists say that people with dementia are greatly affected by the social and physical environment around them. In order to improve the quality of life of people with dementia, social workers use unconventional methods of social work aimed at reducing or delaying the causes of the disease, thus ensuring the needs of the residents of care homes. Recent research shows that the physical environment of people with dementia, along with therapeutic activities, is inextricably linked to a better quality of life (Hons, 2016). However, research conducted in Lithuania reveals that the environment for people with dementia is not adapted, emphasizes S. Potapovienė (2008), who also highlights that health and social care services are not specialized for people with dementia, because the environment of care institutions and nursing units is not sufficiently adapted to the needs of people with dementia. The aim of the study is to assess the influence of the environment on the quality of life of people with dementia in the context of care homes. Research objectives: 1. Discuss the concept of ageing and the need for care homes for people with intellectual disabilities in today's perspective. 2. To reveal the theoretical characteristics of social care and the areas of services for people with dementia. 3. To investigate the influence of the environment on the quality of life of people with dementia in long-term social care institutions by the experience of employees. Research methods: analysis of scientific literature, qualitative research with semi-structured interview method , qualitative content analysis. Research results. The results of qualitative research, after analyzing the interview data, revealed that the influence of the environment on people with dementia is constructed through the image created by the social worker and his functions in the institution and through the relationship of the person with dementia with people. It has been revealed that the quality of life of people with dementia in a care institution is influenced by the ratio of family members and employees providing services to the person with dementia. When organizing social work activities in care homes, social workers try to maintain and establish relationships with elderly people with dementia and respond to the needs of the residents of care homes. Establishing a relationship between a person with dementia and an employee shapes the image of a safe environment. Analysing the polarity of feelings of relationships with people, it becomes clear that the people with dementia lack the attention of relatives, feel lonely and unnecessary. The study showed that the staff working in the care home are the support and the comfort for the elderly, they feel support and trust. Based on scientific literature and research, it can be accepted that establishing a relationship with a person with dementia can be associated with an environment of conduct that influences cognition. The results of the study show the influence of the care home environment on the quality of life of a person with dementia. The environment of the care home in Ireland meets the necessary hygiene requirements, and all conditions are favourable for people with disabilities. The study reveals that the aim of care in Ireland is to create an environment that is close to the home environment, as well as to make every resident of the care home feel at home, doing everyday tasks, having the opportunity to have fun, go shopping. In the care facility there is a cafe – a bar, where residents can go when they want to, as well as a beauty salon and a shop. The aim is that the environment of the care home would respond to the individual needs of the residents. In order to ensure the spiritual peace of the inhabitants, the inhabitants go to the chapel and listen to the mass every day. The experiences participants of the survey show that the Irish care home is portrayed as the last home to respond to the needs of the residents. The results of the study analysis indicate that a positive, safe home environment has an impact on the quality of life of people with dementia. The residents of the care home are provided with conditions that meet their needs and enable the client to make positive changes. Self-sufficiency skills are developed to people with dementia in care homes when they get access to services. The analysis of the study showed that the influence of COVID-19 on the quality of life of individuals with dementia had a negative impact on their psycho-emotional health and the availability of services. The study found that although the needs of the residents of the care home did not change during the pandemic period, the situation resulted in the suspension of the life of the residents, restrictions occurred, there were changes in the psycho-emotional health of the residents, as well as disruption of the normal daily regime and the availability of the services provided. Discontinued contact with relatives influenced the psycho-emotional health of the care home residents. Social isolation, broken connections, impaired psycho-emotional health cause negative emotions for people with dementia that affect their internal harmony. The results of the study revealed the impact of services provided at a care home in Ireland on the environment of its residents. Formal and informal social services provided in care homes. The results of the study reflect the need for nursing care provided to clients with dementia, which requires constant care. The research revealed that residents have the opportunity to participate in socio-cultural activities, social and working skills of residents are being developed in daily activities. Wellness, active and passive leisure services are provided to residents of the care home and residents have access to various types of therapies. The results of the study reflect the benefits of therapies, which affect the population's environment, as each therapy is carried out in a different environment, and the purpose of each therapy is to channel the negative, anxious thoughts of the population with dementia. Art, music, dog, colour and artistic therapies are carried out in care homes, and sensory rooms are available. Residents realize their abilities during artistic therapy, and when they participate in different therapeutic activities, they relax. Therapeutic activities in the care home provide reassurance to people with dementia, safety and confidence. They adapt more easily, they do not feel isolated from the outside world.