Inovatyvių viešųjų pirkimų praktika ir iššūkiai: Lietuvos institucijų patirtis
Urbonė, Santa |
Darbo tikslas – Įvertinti inovatyvių viešųjų pirkimų praktiką Lietuvoje ir remiantis institucijų patirtimi nustatyti jos tobulinimo kryptis. Inovatyvūs viešieji pirkimai laikomi vienu iš svarbiausių instrumentų inovacijų skatinimui viešajame sektoriuje, tačiau jų įgyvendinimas Lietuvoje išlieka netolygus ir fragmentiškas. Tyrimo objektu pasirinkta IVP praktika viešojo sektoriaus institucijose. Tyrime taikyta interpretatyvistinė ir pragmatistinė metodologinė paradigma, pasirinkta kokybinė pusiau struktūruotų interviu strategija, o duomenys analizuoti remiantis temine turinio analizės struktūra. Gauti rezultatai atskleidė, kad institucijų požiūris į IVP yra teigiamas, tačiau jų taikymas susiduria su organizaciniais barjerais, nepakankamu metodiniu palaikymu ir kompetencijų stygiumi. Respondentai pabrėžė valstybės institucijų vaidmenį metodinės pagalbos srityje, tačiau išryškėjo ir poreikis geresnei nacionalinei koordinacijai bei strateginiam konkretumui. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad IVP plėtra priklauso nuo tikslingo viešojo sektoriaus gebėjimų stiprinimo, aiškių veiksmų planų ir konsultavimo sistemos stiprinimo. Šiame darbe pateiktos išvados gali būti naudingos tobulinant inovatyvių pirkimų politiką ir įgyvendinimo praktiką nacionaliniu ir instituciniu lygmeniu.
Thesis objective – to assess the practice of innovative public procurement (IPP) in Lithuania and, based on the institutional experience, identify directions for its improvement. Innovative public procurement is considered one of the key instruments for fostering innovation in the public sector, yet its implementation in Lithuania remains uneven and fragmented. The research focuses on the IPP practices in selected public sector institutions. The study is based on an interpretivist and pragmatic methodological paradigm, employs a qualitative semi-structured interview strategy, and applies thematic content analysis. The results revealed that institutional attitudes towards IPP are positive; however, its implementation faces organisational barriers, insufficient methodological support, and a lack of competencies. Respondents emphasised the role of national authorities in providing methodological assistance, while also highlighting the need for improved national-level coordination and strategic clarity. The findings confirmed that the development of IPP depends on the strengthening of public sector capacities, the formulation of clear action plans, and the enhancement of the consultation system. The conclusions presented in this thesis can contribute to the improvement of innovative procurement policy and implementation practices at both national and institutional levels.