Bedarbių psichologinės gerovės sąsajos su sveikatai rizikingu elgesiu ir subjektyviu sveikatos vertinimu
Pikoraitienė, Martyna |
Grigutytė, Neringa | |
Tyrimo tikslas. Atskleisti bedarbių psichologinės gerovės sąsajas su sveikatai rizikingu elgesiu ir subjektyviu sveikatos vertinimu. Tyrimo dalyviai. 103 bedarbiai. Tiriamųjų amžius nuo 18 iki 63 metų, amžiaus vidurkis – 29,84±11,297. Tiriamųjų imtį sudarė 70 moterų (68 proc.) ir 33 vyrai (32 proc.). Metodika. Psichologinės gerovės klausimynas (E. Kazlauskas ir P. Želvienė, 2013), A. Goštauto (2012) subjektyvios sveikatos vertinimo klausimynas, Sveikatai rizikingo elgesio klausimai apie rūkymą, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą naudoti iš A. Goštauto Sveikatos klausimyno (1999). Duomenų apdorojimui taikyta Shapiro-Wilk testas, Stjudento-t testas, Chi kvadrato testas, Pearsono koreliacinė analizė ir tiesinė regresinė analizė. Tyrimo rezultatai parodė neigiamą koreliaciją tarp psichologinės gerovės ir nedarbo trukmės. Taip pat nustatytas neigiamas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir lyties, atskleista, jog bedarbiai vyrai linkę dažniau vartoti alkoholinius gėrimus. Rūkymas reikšmingai koreliuoja su šeimine padėtimi, bedarbiai gyvenantys su partneriu rūko dažniau. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų vidinės būsenos, bedarbiai vyrai pasižymi geresne nuotaika. Subjektyvus sveikatos vertinimas statistiškai koreliuoja su bedarbių amžiumi ir jų nedarbo trukme, taip pat rezultatai rodo neigiamą ryšį tarp psichologinės gerovės ir subjektyvaus sveikatos vertinimo. Tarp vidinės būsenos ir psichologinės gerovės nustatytas teigiamas ryšys, bedarbiui, kurio vidinė būsenai nėra pakitimų, būdinga aukštesnė psichologinė gerovė. Subjektyvus sveikatos vertinimas statistiškai reikšmingai yra susijęs su psichologine gerove, o sveikatai rizikingas elgesys neturi statistiškai reikšmingos prognostinės vertės bedarbių psichologinei gerovei.
The aim. To reveal the links between the psychological well-being and health risk behavior of the unemployed, and self-rated health. Study participants 103 unemployed. The age of the subjects was from 18 to 63 years, the average age was 29.84 ± 11.297. The research consisted of 70 women (68%) and 33 men (32%). Method. Psychological Welfare Questionnaire (E. Kazlauskas and P. Želvienė, 2013), Subjective Health Assessment Questionnaire (A. Goštautas, 2012), Health Risk Behavior Questions on Smoking, Alcohol and Drug Use from A. Goštautas Health Questionnaire (1999). For data processing there were used Shapiro-Wilk test, Student's-t test, Chi-square test, Pearson correlation analysis and linear regression analysis. Results showed a negative correlation between psychological well-being and the duration of unemployment. Also, there was found a negative association between alcohol consumption and gender, revealing that unemployed men tend to consume alcohol more often. Smoking is significantly correlating with marital status - the unemployed living with a partner smoke more often. A statistically significant difference was discovered between the inner condition of men and women - unemployed men are in a better mood. Self-rated health is statistically correlating with the age of the unemployed and the duration of their unemployment. The results show a negative link between psychological well-being and self-rated health. Furthermore, a positive link has been found between inner condition and psychological well-being - the unemployed with no inner condition changes typically feel higher psychological well-being. Self-rated health is statistically significantly related to psychological well-being, and health risk behavior has no statistically significant prognostic value for the psychological well-being of the unemployed.