Moterų kūno vaizdo sąsajos su valgymo elgesiu ir socialiniu nerimu
Dainauskaitė-Šileikienė, Jurgita |
Tikslas – išanalizuoti moterų kūno vaizdo, socialinio nerimo ir valgymo elgesio sąsajas. Tyrimo anketą sudarė sociodemografiniai klausimai (amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimas), papildomi darbo autorės sudaryti klausimai apie moterų rūpinimąsi savo kūnu ir išvaizda, ūgį, svorį. Kūno vaizdas vertintas Daugiamačiu kūno ir „savojo Aš“ sąsajų klausimynu (angl., The Multidimensional Body-Self Relations Questionnaire, Cash, 2000). Valgymo elgesiui įvertinti pasirinktas Olandiškasis valgymo elgesio klausimynas (angl., Dutch Eating Behaviour Questionnaire (DEBQ), Van Strien, Frijters, Bergers & Defares, 1986). Socialinis nerimas vertintas Liebowitz socialinio nerimo skale (ang. Liebowitz Social Anxiety Scale, Liebowitz, 1987). Siekiant darbe išsikelto tikslo, apklausta 171 moteris, nuo 18 iki 71 metų amžiaus (M=40,67, SD=11,64). Didžioji tyrime dalyvavusių moterų dalis turėjo partnerį, buvo įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Atlikus surinktų duomenų analizę nustatyta, kad tirtų moterų socialinis nerimas buvo išreikštas mažiau nei vidutiniškai, būdingas vidutinis kūno vaizdo vertinimas, išryškėjo išorinio valgymo svarba. Papildomi dėsningumai nustatyti atsižvelgiant į socialinius – demografinius veiksnius. Darbe nustatytos moterų kūno vaizdo, socialinio nerimo ir valgymo elgesio sąsajos. Prognostinė analizė leido teigti, jog didesnį socialinio nerimo pasireiškimą prognozavo mažesnis pasitenkinimas kūno sritimis. Taip pat dažnesnį apriboto valgymo elgesio pasireiškimą prognozavo didesnis susirūpinimas per dideliu kūno svoriu bei vyresnis amžius. Dažnesnį emocinio valgymo elgesio pasireiškimą prognozavo dažniau pasireiškiantis socialinis nerimas, didesnis susirūpinimas per dideliu kūno svoriu ir jaunesnis amžius. Dažnesnį išorinio valgymo elgesio pasireiškimą prognozavo dažniau pasireiškiantis socialinis nerimas ir jaunesnis amžius.
The aim is to analyse the linkages between women’s body image, social anxiety and eating behaviour. The survey questionnaire consisted of sociodemographic questions (age, marital status, education), additional questions about women’s care of their body and appearance, height and weight formed by the author of the thesis. Body image was assessed in the Multidimensional Body-Self Relations Questionnaire (Cash, 2000). The Dutch Eating Behaviour Questionnaire (DEBQ), (Van Strien, Frijters, Bergers & Defares, 1986) was chosen to assess eating behaviour. Social anxiety was valued using the Liebowitz Social Anxiety Scale (Liebowitz, 1987). 171 women aged 18 to 71 were interviewed to achieve the goal set in the thesis (M=40.67, SD=11,64). Most of the women who participated in the survey had a partner and obtained a university degree. The analysis of the data collected showed that the women studied had less than average social anxiety expressed a typical average body image evaluation, and an emphasis on the importance of external eating. Additional patterns have been determined taking into account socio-demographic factors. The work identifies the linkages between women’s body image, social anxiety and eating behaviour. A prognostic analysis allowed us to state that a greater manifestation of social anxiety was predicted by lower levels of satisfaction with body areas. The increased incidence of restricted eating behaviour was also predicted by increased concerns about overweight and older age. More frequent manifestations of emotional eating behaviour were predicted by more frequent social anxiety, increased concern about overweight and younger age. A more pronounced manifestation of external eating behaviour was predicted by a more frequent occurrence of social anxiety and younger age.