Slaugytojų profesinio perdegimo ir jį sąlygojančių veiksnių sąsajos

Moksliniais įrodymais pagrįsta, kad sveikatos priežiūros darbuotojai dėl didelės fizinės ir psichologinės įtampos pasižymi didesne profesinio perdegimo rizika. Lietuvoje vis daugiau gaunama pranešimų apie sveikatos priežiūros darbuotojų, ypač slaugytojų, emocinį išsekimą, abejingumą slaugomiems pacientams. Tyrimo tikslas – Nustatyti slaugytojų profesinio perdegimo ir jį sąlygojančių veiksnių sąsajas. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant kintamųjų skales. Ch. Maslach ir S. E. Jackson (1981; 2016) “Maslach Burnout Inventory”. M. P. Leiter ir Ch. Maslach (2000; 2011) “Areas of Worklife Survey”. E. R. Thompson (2008) “Big-Five Mini-Markers”. Profesinį perdegimą sudarantys kintamieji transformuoti į tris skales: emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir asmeninių pasiekimų. Tyrimo rezultatai parodė, kad 30,3 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų pasireiškė aukšto lygio emocinis išsekimas. Aukšto lygio asmeninių pasiekimų sumažėjimas nustatytas 28,2 proc. slaugytojų. Depersonalizacijos komponento pasireiškimas aukštu lygiu nustatytas tik 4,8 proc. slaugytojų. Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp amžiaus ir emocinio išsekimo (r=-0,22 p<0,001) bei depersonalizacijos komponento pasireiškimo (r=-0,14 p=0,013) – jaunesnio amžiaus slaugytojai dažniau buvo emociškai išsekę, jiems dažniau stebėtas aukštesnis depersonalizacijos pasireiškimo lygis nei vyresnio amžiaus slaugytojams. Išvada. Slaugytojams pasireiškia profesinio perdegimo komponentų: emocinio išsekimo, asmeninių pasiekimo sumažėjimo, depersonalizacijos išraiška. Trečdaliui tyrime dalyvavusių slaugytojų pasireiškė aukšto lygio emocinis išsekimas, bei asmeninių pasiekimų sumažėjimas. Didžiajai daliai slaugytojų nustatytas žemo lygio depersonalizacijos komponento išreikštumas. Visi profesinio perdegimo komponentai susiję su darbo aplinka ir su asmeninėmis savybėmis. Slaugytojų emocinis išsekimas buvo ryškiausiai susijęs su darbo krūviu ir bendruomene; depersonalizacijos pasireiškimas su vertybėmis; slaugytojo asmeninių pasiekimų sumažėjimas reikšmingai susijęs su darbo vertinimu. Slaugytojų individualios savybės susijusios su mažesne ekstraversija ir didesniu neurotizmu. Hipotezė pasitvirtino, kad slaugytojų profesinis perdegimas yra labiau susijęs su darbo aplinka, nei su slaugytojų asmeninėmis savybėmis.

Based on scientific evidence, that high levels of physical and psychological stress put healthcare workers at higher risk of burnout. There are more and more reports, in Lithuania, about emotional exhaustion and the indifference of healthcare workers, especially nurses, to the patients they care for. The aim – To determine the correlation Between Nurse Professional Burnout and It‘s Factors. Research methods. A quantative research was done, by using variable scale. Ch. Maslach ir S. E. Jackson (1981; 2016) “Maslach Burnout Inventory”. M. P. Leiter ir Ch. Maslach (2000; 2011) “Areas of Worklife Survey”. E. R. Thompson (2008) “Big-Five Mini-Markers”. Variables that make up professional burnout are transformed into three scales: emotional exhaustion, depersonalization and personal achievement. Results. showed , that 30,3 percents of residents showed a hight level of the emotional exhaustion. The high level of personal nurses’ achievement was down by 28,2 percent. The manifestation of the depersonalization component at high level was only 4,8 percent. There was identified statistically important relationship between age and emotional exhaustion (r=-0,22 p<0,001) and the manifestation of the depersonalization component (r=-0,14 p=0,013) - younger nurses were more often emotionally exhausted, with a higher level of depersonalization than older ones. Conclusions. Nurses have the expression of professional burnout components: emotional exhaustion, personal loss of achievement, depersonalization. One-third of the nurses involved in the research experienced high levels of emotional exhaustion and a decrease in personal achievement. Most nurses have a low level of depersonalization component expression. All components of professional burnout are related to the working environment and personal characteristics. Emotional exhaustion of nurses was mostly related to workload and society; manifestation of depersonalization with values; the decrease in the nurse's personal achievements has an important impact on job evaluation. The individual characteristics of the nurses are associated with lower extraversion and increased neuroticism. The hypothesis has been confirmed, that nurses' professional burnout is more about the work atmosphere than the personal qualities.