Socialinio pedagogo pagalba nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikams

Darbo tikslas – teorinio bei empirinio tyrimo dėka išskirti pagalbos nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikams metodus, kuriuos savo praktikoje taiko ar galėtų taikyti socialiniai pedagogai. Temos aktualumas ir tyrimo metodika. Alkoholizmas – paplitusi ir destruktyvi priklausomybė nuo alkoholio. Ilgą laiką ši liga buvo suvokiama tik kaip nuo alkoholio priklausomo žmogaus nelaimė, tačiau bėgant metams pradėta gilintis ir į jos įtaką šeimos disfunkcijai bei poveikį tokioje šeimoje augantiems vaikams. Šiems vaikams būdingas tam tikras problemų laukas, kuris šiame darbe išskiriamas į emocines – socialines ir fizines – neurologines problemas. Vienas iš ugdymo įstaigos švietimo pagalbos specialistų, kuris gali padėti sprendžiant šių vaikų bėdas, yra socialinis pedagogas. Taigi, literatūros analizėje aptariamos nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikų problemos ir teorinės socialinio pedagogo galimybės teikti pagalbą minimiems vaikams, tuo tarpu empirinėje dalyje siekta atskleisti realiai socialinio pedagogo taikomus pagalbos metodus ir formas nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikams. Buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas – imti giluminiai interviu iš 5 socialinių pedagogių ir 4 nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikų. Visi informantai buvo skatinami kalbėti apie tai, kokios socialinio pedagogo pagalbos jie yra sulaukę arba suteikę (jei tai buvo socialinio pedagogo interviu). Tyrimo metu gauta medžiaga buvo analizuojama pasitelkus struktūruotą grindžiamąją teoriją. Išvados: Nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikai pasižymi menka saviverte, apleistumu, polinkiu į delinkventinį elgesį, emocinius sunkumus, taip pat jiems būdingos fizinės - neurologinės problemos – psichosomatiniai sutrikimai, polinkis į depresiją, lėtinius susirgimus. Egzistuoja ne vienas socialinės pedagoginės pagalbos teikimo metodas, tačiau nėra jokios specifinės metodikos darbui su nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikais. Grindžiamosios teorijos dėka pavyko išsiaiškinti, kad labiausiai pageidaujami ir daugiausiai naudos duodantys socialinio pedagogo darbo metodai su minimais vaikais yra individualūs pokalbiai ir grupiniai socialinių įgūdžių užsiėmimai. Visgi kur kas svarbiau už metodus pasirodė socialinio pedagogo asmeninės savybės – kompetencija, vertybinės nuostatos, empatija, psichologinės žinios, gebėjimas laikytis konfidencialumo ir bendradarbiauti su kitais specialistais. Visos šios savybės leidžia užmegzti pasitikėjimu grįstą santyki su nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikais bei orientuotis į jų įgalinimą – išklausymą, palaikymą ir jų stipriųjų pusių parodymą, kuris šiems vaikams suteikia motyvacijos siekti užsibrėžtų tikslų.

The aim of the thesis – using theoretical and empirical research, to distinguish methods of support for children of alcohol dependent parents applied or likely to be applied by social educators in their practice. Relevance of the topic and research methodology. Alcoholism is a common and destructive alcohol addiction. For a long time, this disease has been perceived only as a disaster of an alcohol dependent person, but over the years it has begun to deepen its impact on family dysfunction and the impact on children growing in such a family. These children are characterized by a certain field of problems, which in this thesis is distinguished into emotional - social and physical - neurological problems. One educational educator who can help with the problems of these children is a social educator. Literature analysis discusses the problems of children of alcohol dependent parents and the theoretical possibilities of a social educator to provide support to the children mentioned, while the empirical part seeks to reveal the methods and forms of support actually applied by a social educator for the children of alcohol dependent parents. A qualitative research method was selected - in-depth interviews were taken from 5 social educators and 4 children of alcohol dependent parents. All the informants were encouraged to talk about what support they have received from a social educator or what support has been provided (if a social educator was interviewed). The material obtained during the research was analyzed using a structured, grounded theory. Conclusions: Children of alcohol dependent parents are characterized by low self-esteem, negligence, a tendency to delinquent behavior, emotional difficulties, as well as they are characterized by physical - neurological problems - psychosomatic disorders, tendency to depression, chronic diseases. There are many methods of providing social pedagogical support, but there is no specific methodology for working with the children of alcohol dependent parents. Using the grounded theory, it was found out that the most desirable and most useful methods of social educator’s work with the children mentioned are individual conversations and group social skills sessions. However, the personal qualities of the social educator - competence, values, empathy, psychological knowledge, ability to observe confidentiality and cooperation with other specialists - have become more important than those methods. All these qualities make it possible to build a trust-based relationship with the children of alcohol dependent parents and focus on empowering them - listening, supporting, and showing their strengths, which motivates these children to achieve their goals.