Socialinio darbuotojo veiklos modeliavimas dirbant su psichikos negalią turinčiu asmeniu taikant užimtumo terapiją

Temos aktualumas. Šiandieninėje visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad žmogus, turintis psichikos negalią, yra kitoks socialinio dalyvavimo prasme, taigi – socialiai atskirtas. Psichikos negalią turintiems asmenims yra sunkiau prisitaikyti bei išmokti naujų dalykų, pasirūpinti savimi. Norint šiems asmenims padėti, reikalinga visuomenės pagalba. Meninė veikla padeda kurti socialinius ryšius ir lengviau adaptuotis socialinėje aplinkoje. Asmenims turintiems psichikos negalią, sudarius palankias sąlygas dirbti, kurti, jie galėtų sėkmingai socialiai integruotis visuomenėje, oriai gyventi ir prasmingai save realizuoti. Šiame kontekste svarbi socialinio darbuotojoveiklos plėtra, jo įgalinimas veikti užimtumo terapijos lauke. Tyrimo problema. Psichikos negalią turintis asmuo sunkumus patiria ne tik dėl savo negalės ypatumų, o ir dėl sąveikos su jį supančia aplinka. Vadovaujantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija bei gaunant paramą iš Europos Sąjungos tikimasi prasmingo socialinės įtraukties įgyvendinimo. Tačiau socialinei įtraukčiai asmenų, turinčių psichikos negalią, socialinę atskirtį mažinantys veiksmai yra nepakankami. Skiriama per mažai dėmesio socialiniam įgalinimui per meninio užimtumo veiklų galimybes. Norint gerinti šių asmenų socialinius įgūdžius, būtina akcentuoti meninio užimtumo terapinės veiklos svarbą bei socialinio darbuotojo kompetentingumą veikti užimtumo terapijos kontekste. Tyrimo objektas – socialinio darbuotojo veikla taikant užimtumo terapiją su psichikosnegalią turinčiais asmenimis. Magistro darbo tikslas – atskleisti socialinio darbuotojo veiklos kryptingumą, dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis, taikant užimtumo terapiją. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti tyrimo uždaviniai:

1. Atskleisti asmenų, turinčių psichikos negalią, teorinę charakteristiką socialinio darbuotojo veiklos kontekste.
2. Taikant interakcinės etnografijos prieigą, surinkti duomenis apie užimtumo terapijos galimybių plėtrą socialiniame darbe, teikiant pagalbą asmenims, turintiems psichikos negalią.
3. Remiantis tyrimo radiniais, išryškinti socialinio darbuotojo veiklos kryptingumą, taikant užimtumo terapiją psichikos negalią turintiems asmenims. Duomenų rinkimo metodai: • mokslinės literatūros analizė; • interakcinė etnografija filmuojant; • focus grupė. Radinių formavimo metodai: • video duomenų analizė; • turinio analizė. Magistro darbo struktūrą sudaro 3 dalys: • Teorinėje dalyje atskleidžiama asmenų, turinčių psichikos negalią, teorinė charakteristika socialinio darbuotojo veiklos kontekste. • Antroje dalyje pateikiama tyrimo metodologija ontologiniu, epistemologiniu, metodologiniu aspektais. • Trečioje dalyje pateikiama atlikto tyrimo duomenų analizė ir radinių formavimas, pateikiamos galutinės išvados bei rekomendacijos. Interakcinės etnografijos metodo filmuojant pasirinkimą lėmė galimybė ,,eiti paskui‘‘ tyrimo dalyvius ir realiose aplinkose stebėti, o vėliau analizuoti ir modeliuoti socialinio darbuotojo veiklos kryptingumą (Spradlay, 1980; Baranauskienė, 2020; Baranauskienė, 2021; Latakienė, Baranauskienė, 2020). Focus grupės metodas remėsi planu, kuriame numatyti iš anksto suplanuoti klausimai, bet numatyta, kad tyrimo eigoje tyrėja gali papildomai pateikti į planą neįtrauktų klausimų (Krueger, 2000; Krueger, Casey, 2000; Vaičekauskaitė, 2023). Tyrimo metodologija yra neatsiejama nuo tyrimo etikos. Siekiant jos nepažeisti, tyrimo dalyviai buvo supažindinti su tyrimo eiga, siekiamais rezultatais, taikoma duomenų apsauga, gauti raštiški asmenų turinčių psichikos negalią sutikimai dalyvauti tyrime filmuojant. Surinkti duomenys buvo apdorojami šiais metodais: Mokslinių literatūros šaltinių analizė remiasi autoriais (Gudžinskienė, Driskienė, 2016; Ruškus, 2007; Brijūnaitė, 2007; Kreivinienė, Vaičiulienė, 2015; Baranauskienė, 2014, 2019, 2020; Aleksienė 2019; Khadzhimuradova 2019; Pawlik,2018; Naumova, 2017; Grigas, 2017; Musulienė, Brazauskaitė, 2015; Lukošaitytė, Murauskienė, Survilienė, Veniūtė, 2014; Dubodelova, Mačiulaitis, 2012; Luzzatto, Bruno, Cosco ir kt., 2017; Donnari, Canonico, Fatuzzo, ir kt., 2019). Video duomenų analizė remiasi autoriais (Baranauskienė, 2021; Latakienė, Baranauskienė, 2020). Turinio analizės pagrindą sudaro kategorizavimas, radinių formavimas (Babchuk, 1996), stebint tyrimo dalyvių elgesio ir emocijų pokyčius, kai jie atsakinėjo į tyrėjos užduodamus klausimus.

Relevance of the research. In today's society there is still a perception that a person with a mental disability is different in terms of social participation and, therefore, socially excluded. People with mental disabilities find it harder to adapt and learn new things as well as to take care of themselves. In order to help them, assistance from society is necessary. Artistic occupation helps to create social relationships and adapt more easily to the social environment. If people with mental disabilities are provided with favourable conditions to work and create, it can help them to integrate successfully into society, to live with dignity as well as to realise their potential. Research problem. A person with a mental disability experiences difficulties not because of his/her disability, but because of his/her interaction with the surrounding environment. A meaningful implementation of social inclusion is expected by following the United Nations Convention on the Rights of Persons with Disabilities and by receiving support from the European Union. However, these actions to reduce mentally disabled people’s social exclusion are not sufficient for increasing their social inclusion. There is too little attention paid to social empowerment through artistic occupational activities. In order to improve the social skills of these people, it is necessary to emphasise the importance of artistic occupational therapy activities.In order to improve the social skills of these individuals, it is essential to emphasize the importance of artistic occupational therapy activities and the competence of social workers to operate within the context of occupational therapy. The object of the research – the activity of a social worker applying occupational therapy with persons with mental disabilities. The aim of the research – to reveal the directionality of the social worker’s activities when working with individuals with mental disabilities by applying occupational therapy. Objectives of the research:

1. To reveal the theoretical characteristics of individuals with mental disabilities in the context of social worker practice.
2. To collect data on the development opportunities of occupational therapy in social work when providing support to individuals with mental disabilities, using an interactional ethnography approach.
3. To highlight the directionality of social worker activities in applying occupational therapy for individuals with mental disabilities, based on the research findings. Data Collection Methods: • analysis of scientific literature • interactive ethnography through filming • focus group Data Analysis Methods: • video data analysis • content analysis The master's thesis consists of three parts: • Theoretical part – this section reveals the theoretical characteristics of persons with mental disabilities in the context of the social worker's activities. • Second part – the research methodology is presented through ontological, epistemological, and methodological aspects. • Third part – this section provides the analysis of the collected research data and the formation of findings, followed by final conclusions and recommendations. The choice of the interactional ethnography method with video recording was driven by the opportunity to “follow” the research participants and observe them in real-life environments, later allowing for the analysis and modeling of the purposeful activity of the social worker (Spradley; 1980; Baranauskienė, 2020; Baranauskienė, 2021; Latakienė & Baranauskienė, 2020). The focus group method was based on a pre-planned set of questions, while allowing the researcher to add questions not initially included in the plan during the course of the research (Krueger, 2000; Krueger & Casey, 2000; Vaičekauskaitė, 2023). The research methodology is inseparable from research ethics. To ensure ethical compliance, participants were informed about the research process, the intended outcomes, and data protection measures. Written consent was obtained from persons with mental disabilities to participate in the study involving video recording. The collected data were processed using the following methods: • Scientific literature analysis was conducted based on relevant sources (Gudžinskienė, Driskienė, 2016; Ruškus, 2007; Brijūnaitė, 2007; Kreivinienė, Vaičiulienė, 2015; Baranauskienė, 2014, 2019, 2020; Aleksienė 2019; Khadzhimuradova, 2019; Pawlik, 2018; Naumova, 2017; Grigas, 2017; Musulienė, Brazauskaitė, 2015; Lukošaitytė, Murauskienė, Survilienė, Veniūtė, 2014; Dubodelova, Mačiulaitis, 2012; Luzzatto, Bruno, Cosco et al., 2017; Donnari, Canonico, Fatuzzo, et al. 2019). • Video data analysis was carried out following the approach of Baranauskienė (2021), and Latakienė & Baranauskienė (2020). • Content analysis was grounded in categorization and formation of findings (Babchuk, 1996), observing changes in participants’ behavior and emotions in response to the researcher’s questions.