Slaugytojų viltis, slaugant onkologine liga sergantį vaiką
Žebrauskienė, Agnija |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Slaugytojų viltis tampa labai svarbi, slaugant onkologine liga sergantį vaiką. Onkologinė liga įtakoja slaugytojų ir sergančio vaiko vilties išgyvenimą. Viltis yra perduodama per slaugytojų ir vaiko tarpusavio sąveikas - pasitikėjimo grįstus tarpusavio santykius, empatišką bendravimą. Slaugytojų taikomos vilties įkvėpimo ir palaikymo strategijos gali sustiprinti viltį tiek sergančiajam, tiek slaugytojams. Didžiausia problema - kai slaugytojai nemoka tinkamai įkvėpti ir palaikyti viltį, todėl viltis gali būti ne tik perduota, bet ir sunaikinta. Tyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojų viltį, slaugant onkologine liga sergantį vaiką. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Naudotas tyrimo instrumentas: anoniminė anketa, kuri sudaryta iš HHI ir HIQ klausimynų. Duomenys buvo analizuojami statistinio paketo (SPSS) 17.0 versija. Imtį sudarė: 104 slaugytojai. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad slaugytojų vilties išgyvenimo lygis, slaugant onkologine liga sergantį vaiką, buvo pakankamai aukštas, vidurkis iš galimų 48 balų siekė 38,82±4,87 balų. Sociodemografiniai duomenys slaugytojų vilčiai jokios įtakos neturėjo. Išanalizavus patirtimi grįstos strategijos teiginių vertinimus imant bendrą slaugytojų grupę nustatyta, kad slaugytojai dažniausiai skatino vaiką kalbėti apie viltį ir jos reikšmę, suteikdavo laiko ir galimybių apmąstyti gyvenimo prasmę ir tikslą, mirties, mirimo bei kentėjimo prasmę. Tarpusavio santykių grįstos strategijos taikymo metu stengdavosi puoselėti, palaikyti viltį kliento artimųjų ir šeimos tarpe. Naudojant dvasingumu grįstą strategiją dažniausiai pripažindavo, gerbdavo ir palaikydavo paciento požiūrį ir įsitikinimus. Racionalaus mąstymo grįstos strategijos metu dažniausiai slaugytojai padėjo jaustis komfortiškai/sumažino skausmą, sukūrė rūpestingą, jaukią atmosferą, klausėsi ir buvo šalia. Išvada. Viltis yra gyvybiškai svarbi, slaugant onkologine liga sergantį vaiką, ji kaip galinga jėga, kuri padeda sveikti. Slaugytojų vilties įkvėpimo ir palaikymo strategijų dažnesnis naudojimas yra reikšmingai susijęs su aukštesniu vilties išgyvenimo lygiu. Slaugytojai iš vilties įkvėpimo ir palaikymo strategijų reikšmingai dažniau naudojo racionaliu mąstymu grįstą strategiją nei patirtimi, tarpusavio santykiais ir dvasingumu grįstas strategijas.
The hope of the nurses becomes very important when caring for a child with an oncological disease. Oncology affects the hope experience of the nurses and a sick child. Hope is transmitting through the interaction of the nurse and the child - trusting interpersonal relationships, empathic communication. Nursing strategies to inspire and maintain hope can strengthen it for both patient and the nurses. The huge problem is when nurses are not able to properly inspire and maintain hope, so hope can be both transmitted and destroyed. The aim of the study is to analyse nurses hope in caring for child with oncological disease. Methodology of the study. A quantitative study was performed. Study means used: Anonymous form consisting of HHI and HIQ questionnaires. Data were analysed in the Statistical Package (SPSS) version 17.0. The quantity consisted of 104 nurses. The study was performed in compliance with ethical principles. The study results. It was found that a level of the nurses hope experience in caring for child oncological disease was high enough - the mean of the possible 48 points reached 38.82±4.87 points. Social and demographic data did not influence nurses hope. An analysis of experience-based strategy statements of a common group of nurses found that nurses generally encouraged the child to talk about hope and its meaning, providing time and opportunity to ponder the meaning and purpose of life, the meaning of death and suffering. They tried to nurture and maintain hope in the patients relatives and family during the application of the strategy based on mutual relations. When using a spirituality-based strategy, nurses generally recognized, respected and supported the patient`s attitudes and beliefs. When using rational thinking-based strategy, the nurses helped often to feel comfortable/reduce pain and created a caring, comfortable atmosphere – they listened carefully and stayed around. Conclusion. Hope is vital in caring for a child with oncological disease – it is a powerful force that helps healing. Increased use of nurse inspiration and support strategies is significantly associated with higher levels of hope experience. Nurses were significantly more likely to use rational thinking-based strategies of hope-inspiring and supportive strategies than strategies based on experience, relationships and spirituality.