Vidutinio amžiaus žmonių (45-59 m.) fizinio aktyvumo įpročiai
Šiuša, Lukas |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Fizinio aktyvumo įprotis yra suvokiamas kaip žmogaus veiklos ir ugdymo procese susiformavęs polinkis atlikti tam tikrą veiksmą. Neretai įprotis tampa funkciniu poreikiu, kuris skatina žmogų vienaip ar kitaip elgtis. Įprotis atsiranda nuolat kartojant išmoktą veiksmą. Daugelis įpročių susidaro vaikystėje, dažniausiai mėgdžiojant suaugusiuosius. Teigiama, kad nuolat praktikuojamas fizinis aktyvumas vaikystėje formuoja tvirtą įprotį ir yra linkęs išlikti visą gyvenimą (Alves, Alves, 2019). Tyrimo objektas. Vidutinio amžiaus žmonių (45-59 m.) fizinio aktyvumo įpročiai. Tyrimo problema. Pastaruoju metu vis daugėja literatūros, kurioje apžvelgiama fizinio aktyvumo nauda sveikatai ir kaip fizinis aktyvumas veikia žmonių gyvenimo kokybę (Eckstorm, Neukam, Kalin ir Wright, 2020). Tačiau kalbant apie vidutinio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo įpročius randama mažai tyrimų. Fizinio aktyvumo dažnumas ir trukmė didele dalimi yra priklausomas nuo susiformavusių žmogaus įpročių, kurie daro įtaką žmonių sveikatai. Todėl šio magistro darbo tikslas yra nustatyti vidutinio amžiaus žmonių (45-59m.) fizinio aktyvumo įpročius. Hipotezė. Stipresnis fizinio aktyvumo įprotis daro teigiamą poveikį vidutinio amžiaus žmonių sveikatai. Tyrimo tikslas. Nustatyti vidutinio amžiaus žmonių (45-59m.) fizinio aktyvumo įpročius. Tyrimo uždaviniai. 1. Išanalizuoti fizinio aktyvumo ir fizinio aktyvumo įpročių sampratą; 2. Įvertinti vidutinio amžiaus žmonių (45-59 m.) fizinį aktyvumą ir fizinio aktyvumo įpročius; 3. Įvertinti vidutinio amžiaus žmonių (45-59 m.) subjektyvią sveikatos būklę. 4. Nustatyti vidutinio amžiaus žmonių (45-59 m.) sveikatos būklės sąsajas su fizinio aktyvumo įpročiais. Tyrimo metodai. Tikslui pasiekti atlikta mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa remiantis fizinio aktyvumo vertinimo klausimynu (RPAQ –Recent Physical Activity Quistionnaire) ir sveikatos būklės vertinimo klausimynu F-36 klausimynas (Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire), statistinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad tyrime dalyvavę vidutinio amžiaus žmonės pasiekė vidutinį fizinio aktyvumo lygį ≥600 MET min ⁻¹ sav. Aktyvų darbą dirbantys tiriamieji yra fiziškai aktyvesni negu dirbantys sėdimą darbą, tačiau skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05). Buvo išsiaiškinta, kad tiriamieji turi vidutinio stiprumo įprotį užsiimti kokia nors fizinio aktyvumo veikla. Analogiškai kaip ir su fizinio aktyvumo kiekiu, aktyvų darbą dirbantys tiriamieji turėjo stipresnį fizinio aktyvumo įprotį, nei sėdimą darbą dirbantys žmonės. Tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių fizinio aktyvumo įpročių taip pat nenustatyta (p>0,05). Įvertinus bendrą sveikatos būkle, beveik pusė tiriamųjų savo sveikatą vertino gerai. Daugiau negu pusei tiriamųjų per metus laiko jų sveikatos būklė nepakito. Aktyvų darbą dirbantys tiriamieji statistiškai reikšmingai (p<0,05) geriau vertino savo sveikatos būklę, nei sėdimą darbą dirbantys asmenys. Taip pat aktyvų darbą dirbantys tiriamieji geriau vertino savo sveikatą atskirose sveikatos srityse, nei sėdimą darbą dirbantys tiriamieji. Analizuojant aktyvų ir sėdimą darbą dirbančių tiriamųjų fizinio aktyvumo įpročių ir sveikatos būklės vertinimo sąsajas matyti, kad kuo stipresnis fizinio aktyvumo įprotis ir kuo aktyvesnis darbas, tuo palankiau yra vertinami skirtingų sveikatos sričių rodikliai.
A habit of physical activity is understood as the tendency to perform a certain action, developed through human activity and education. Often, a habit becomes a functional need that drives a person to do one thing or another. A habit is a result of constant repetition of a learned action. Many habits are formed in childhood, usually by imitating adults. Regular physical activity in childhood is said to build strong habits that tend to last a lifetime (Alves, Alves, 2019). Research object. Physical activity habits of middle-aged (45–59 years old) people. Research problem. Recently, there has been a growing body of literature reviewing the health benefits of physical activity and how physical activity affects people’s quality of life (Eckstorm, Neukam, Kalin and Wright, 2020). However, there is little research on the physical activity habits of middle-aged people. The frequency and duration of physical activity is largely determined by the habits a person develops, which have an impact on their health. Therefore, the aim of this master thesis is to determine the physical activity habits of middle-aged (45–59 years old) people. Hypothesis. A stronger habit of physical activity has a positive impact on the health of middle-aged people. Research aim. To determine the physical activity habits of middle-aged (45–59 years old) people. Research objectives. 1. To analyse the concept of physical activity and physical activity habits; 2. To assess the physical activity and physical activity habits of middle-aged (45–59 years old) people; 3. To assess the subjective health status of middle-aged (45–59 years old) people. 4. To determine the link between health status and physical activity habits in middle-aged (45–59 years old) people. Research methods. To achieve the aim of the research, an analysis of scientific literature, a questionnaire survey based on the Recent Physical Activity Questionnaire (RPAQ) and the Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire (F-36), as well as statistical data analysis were carried out. Research results. The middle-aged people in the research were found to have an average physical activity level of ≥600 MET min -¹ weeks. The subjects with active jobs were more physically active than those with sedentary jobs, but the difference was not statistically significant (p>0.05). The subjects were found to have a moderate habit of engaging in some form of physical activity. Similarly to the amount of physical activity, the subjects with active jobs had a stronger physical activity habit than those with sedentary jobs. However, there was also no statistically significant difference in physical activity habits between the groups (p>0.05). In terms of general health, almost half of the subjects rated their health as good. More than half of the subjects had no change in their health status over the year. Active workers were statistically significantly (p<0.05) more likely than sedentary workers to rate their health status. The subjects with active jobs also rated their health better in individual health domains than the subjects with sedentary jobs. Analysing the relationship between physical activity habits and health status assessments of the subjects with active and sedentary jobs shows that the stronger the physical activity habit and the more active the job, the better the health outcomes in different health domains.