Hipoterapijos poveikis vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, neurosensomotorikai
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Tyrimo tikslas - įvertinti sensoriką, refleksus ir psichosocialinių funkcijų kaitą taikant hipoterapiją, vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, kasdieninius įgūdžius. 2. Įvertinti vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, patologinių refleksų integraciją į motorines funkcijas neurosensomotoriniu testu (Mockevičienė, 2019). 3. Nustatyti vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, sensorinę integraciją neurosensomotoriniu testu (Mockevičienė, 2019). 4. Įvertinti tiriamųjų emocinės būklės kaitą taikant modifikuotą psichosocialinį vertinimą (Mockevičienė, 2019). Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas žirgyne. Tyrimas vyko nuo 2019 metų liepos iki 2020 metų kovo mėnesio. Tyrime dalyvavo 10 tiriamųjų, jų amžius nuo 4 iki 14 metų, visi tiriamieji berniukai, turintys autizmo spektro sutrikimą. Tyrimo pradžioje buvo vertinama sensorika, refleksai bei psichosocialinės funkcijos užsiėmimų metu, anketine apklausa apklausiami tėvai. Individuali hipoterapijos programa tiriamiesiems buvo taikoma 10 hipoterapijos užsiėmimų, vieną kart savaitėje po 30 minučių. Antrasis vertinimas buvo atliktas po 10 hipoterapijos užsiėmimų, kurio metu buvo vertinama vaikų sensorika, refleksai ir psichosocialinės funkcijos. Tyrimo išvados: 1. Anketine apklausa tėvams buvo išsiaiškinta, kad daugumai vaikų lanko specialiąją ugdymo įstaigą (80%). Dauguma vaikų buvo gimę natūraliai, normalaus svorio. Didžiausia vaikų problema, pagal tėvus, socializacija ir ribota komunikacija. 2. Refleksų vertinimas parodė, kad visi vaikai turėjo aktyvius patologinius refleksus. Babinskio refleksas ir Labirintinis toninis refleksas buvo patologiškai aktyvus visiems tiriamiesiems (100%). Po hipoterapijos statistiškai reikšmingo pokyčio refleksams nepastebėta (p>0,05). 3. Įvertinus vaikų sensorinę integraciją, pastebėtas statistiškai reikšmingas pokytis po hipoterapijos užsiėmimų (p>0,05). Didžiausias poveikis nustatytas pernelyg aukšto reagavimo į paprastą stimulą pagerėjimas. 4. Psichosiocialinių funkcijų vertinime nustatyta, kad vaikų neigiamas elgesys statistiškai reikšmingai sumažėjo (p>0,05), tuo tarpu, vaikų teigiamas elgesys statistiškai reikšmingai padidėjo (p>0,05).
The aim – evaluate sensory, reflexes and psychosocial functions change though hippotherapy in children with autism spectrum disorder. Research tasks: 1.To analyze the daily skills of children with autism spectrum disorder. 2. To evaluate children’s integration of pathalogical reflexes into motor functions neurosensomotor test in children with autism spectrum disorder (Mockevičienė, 2019). 3. To evaluate children‘s sensory integration neurosensomotor test in children with autism spectrum disorder (Mockevičienė, 2019). 4. To asses the change in the emotional state of the subjects using a modified psycosocial assessment (Mockevičienė, 2019). Investigation organization. The study was conducted at a stud farm. The study included 10 samples, aged 4 to 14 years, all boys with autism spectrum disorder. At the beginning of study, sensory, reflexes and psychosocial functions were assessed during the sessions, and parents interviewd with a questionnaire. The study was initiated with parental consent. A hippoyherapy program was then developed for each child individually. The compiled program was applied to samples in 10 hippotherapy sessions, once a week for 30 minutes. The second assessment was performed after 10 hippotherapy sessions, during which sensory, reflexes and psychosocial function of the children were assessed. Conclusions: 1.A questionnaire survey of parents revealed that the majority of children attend a special education institution (80%). Most babies were born naturally, at normal weight. The biggest problem for children, according to parents, is socialization and language skills. 2. Evaluation of reflexes showed that all children had remaining reflekses. The Babinsky reflex and Labyrinthine reflex were most active (100%). No statistically significant change in reflexes was observed after hippotherapy (p>0,05). 3. Assesing the sensory integration of children, a statistically significant change was observed after hippotherapy sessions (0,05). The greatest effect was found in the improvement of „excessive response to a simple stimulus“. 4. In the assessment of psychosocial functions, it was found that the negative behavior of children decreased statistically significantly (p>0,05), while the positive behavior of children increased statistically significantly (p>0,05).