Socialinio pedagogo ir klasės vadovo bendradarbiavimas sprendžiant patyčių atvejus mokykloje

SANTRAUKA Borta V. Klasės vadovo ir socialinio pedagogo bendradarbiavimas sprendžiant patyčių atvejus klasėje. Socialinės pedagogikos magstro studijų baigiamasis darbas. Darbo vadovas doc. dr I. Klanienė, Klaipėdos universitetas. Raktažodžiai: bendradarbiavimas, patyčios, klasės vadovas, socialinis pedagogas, mokykla. Patyčios tarp jaunimo yra viena aktualiausių problemų dabartinėje visuomenėje. Vaikai, patiriantys patyčias, skriaudą ar priekabiavimą mokykloje, visuomet išgyvena daug stiprių jausmų: baimę, bejėgiškumą, liūdesį, nepasitikėjimą savimi. Vaikų patyčios palieka tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes psichologines, elgesio ir socialines pasekmes visiems situacijos dalyviams. Tai paveikia daugelį vaiko kasdienio gyvenimo ir funkcionavimo sričių: savijautą, vertybines orientacijas, bendravimą, santykius su bendraamžiais, socialinį ir psichologinį prisitaikymą, mokyklinius pasiekimus, požiūrį į save ir savo gebėjimus. Patyčias mokykloje gali nulemti daugybė veiksnių, ir visi jie yra labai svarbūs siekiant sumažinti patyčių pasireiškimo mąstą. Vienas tų veiksnių - klasės vadovo ir socialinio pedagogo bendradarbiavimas sprendžiant patyčias mokykloje. Socialiniai pedagogai, bendradarbiaudami su kolegomis, klasės auklėtojais, įgyvendina ir užtikrina tinkamą pagalbą vaikui, jos prieinamumą ir efektyvumą sprendžiant patyčių atvejus klasėje. Tyrimo objektas – socialinio pedagogo ir klasės vadovo bendradarbiavimas sprendžiant patyčių atvejus mokykloje. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinio pedagogo ir klasės vadovo bendradarbiavimą, sprendžiant patyčių atvejus mokykloje. Darbo uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti klasės vadovo ir socialinio pedagogo bendradarbiavimą sprendžiant patyčių atvejus mokykloje. 2. Išanalizuoti klasės vadovo ir socialinio pedagogo bendradarbiavimo situaciją sprendžiant patyčių atvejus mokykloje.. 3. Įvertinti klasės vadovo ir socialinio pedagogo požiūrį į bendradarbiavimą sprendžiant patyčių atvejus mokykloje. 4. Remiantis mokslinės literatūros analize bei empirinio tyrimo duomenimis pateikti socialinio pedagogo ir klasės vadovo bendradarbiavimo sprendžiant patyčių problemas klasėje tobulinimo gaires. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, turinio (content) analizė, iš dalies struktūrizuotas interviu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kad socialinio pedagogo ir klasės vadovo bendradarbiavimas vyksta klasės ir mokyklos lygmenyje. Kadangi nėra atskiro dokumento, reglamentuojančio socialinio pedagogo ir klasės vadovo bendradarbiavimą, šis procesas tampa vidaus susitarimo reikalu. Dažniausiai bendradarbiavimo iniciatoriais yra klasės vadovai. Bendradarbiavimas tarp klasės vadovo ir socialinio pedagogo apima konsultavimą, tarpusavio pagalbos teikimą, dalijimąsi turima informacija, bendrų veiksmų planavimą teikiant pagalbą, dalyvavimą Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, pokalbius su moksleiviais ir jų tėvais, prevencinį darbą. Tačiau ne visada socialiniam pedagogui ir klasės vadovui pavyksta pasiekti išsikeltų bendradarbiavimo tikslų. Iš tyrimo rezultatų paaiškėjo, jog yra įvardinami ir skirtingi bendradarbiavimo trikdžiai, sprendžiant patyčias mokykloje. Socialiniams pedagogams pagrindinėmis bendradarbiavimo problemomis yra klasės vadovo laiko trūkumas, jų iniciatyvumo stoka, nekompetentingumas savarankiškai pamatyti ir spręsti patyčių atvejus mokykloje. Klasės vadovai mano, kad šio bendradarbiavimo problemomis yra socialinio pedagogo didelis užimtumas, abipusės pagarbos nebuvimas ir klasės vadovo žinių bei gebėjimų spręsti patyčių atvejus trūkumas. Kokybinio tyrimo rezultatų analizė, atskleidė, kad ir toliau reikia tobulinti socialinio pedagogo ir klasės vadovo bendradarbiavimo sistemą, jos procedūrų aiškumą ir nuoseklumą. Mokyklos vidaus dokumentuose sistema yra aprašyta, tačiau jos ne visada yra laikomasi. Todėl yra būtina griežtesnė administracijos kontrolė, kaip yra laikomasi numatyto patyčių atvejų sprendimo eiliškumo. Taip pat tyrimas išryškino, jog trūksta bendradarbiavimui reikalingų įgūdžių. Todėl būtina organizuoti klasės vadovų mokymus kaip teisingai spręsti patyčių atvejus mokykloje. Šie mokymai turėtų būti vienodi visiems mokyklos klasės vadovams ir orientuoti į kompleksinį problemos sprendimą per bendradarbiavimą su mokyklos socialiniu pedagogu ir kitais mokyklos specialistais.

SUMMARY Borta V. Teacher and social pedagogue collaboration in dealing with bullying (cases) in the school. The thesis of masters’ degree in social pedagogy. Supervisor: Assoc. Prof. Dr. I. Klanienė, Klaipėda University: Klaipėda, 2012. Keywords: bullying, teacher, social pedagogue, collaboration, school. Bullying among youth is one of the most relevant problems nowadays. Children who are experiencing bullying, injustice or harassment always face with a lot of strong feelings: fear, helplessness, sadness, lack of self-confidence. Bullying leaves not only short-term but also long-term psychological, behavioral, and social consequences to each individual who acts in such offence. It affects areas of children everyday life functioning: self-feeling, value orientations, communication, relationships with peers, social and psychological adaptation, achievements at school, attitude towards self and self abilities. Bullying at school might be determined by a number of factors and each of them is vitally important in order to reduce the extent of bullying. One of those factors is teacher and social pedagogue collaboration in dealing with bullying in the school. Social pedagogues collaborating with colleagues and teachers implement and ensure appropriate support, its’ availability to a child and effectiveness dealing with bullying cases in the school. Object of work – social pedagogue and teacher collaboration in dealing with bullying in the school. Goal – to analyze social pedagogue and teacher collaboration in dealing with bullying in the school. Tasks: 1. Base the teacher and social pedagogue collaboration in dealing with bullying in the school theoretically. 2. Analyze the situation of teacher and social pedagogue collaboration in dealing with bullying in the school. 3. Assess the attitude of teacher and social pedagogue towards collaboration in dealing with bullying in the school. 4. Suggest the guidelines on social pedagogue and teacher collaboration improvement in dealing with bullying in the school based on analysis of scientific literature and data of empirical research. Methods of research: analysis of scientific literature, analysis of documents, content analysis, partially structured interview. The study showed that social pedagogue and teacher collaboration takes place in class and school level. As there is no separate social pedagogue and teacher collaboration regulatory document, this process becomes internal matter of agreement. Teachers most of the time are the initiators of collaboration. Social pedagogue and teacher collaboration involves consultations, mutual help, sharing information, planning of joint actions in providing help, preventive work. However, sometimes social pedagogue and teacher fail to reach collaboration goals. The results showed that there are different collaboration interferences identified. Teachers’ lack of time, lack of initiative, incompetence in spotting and dealing with bullying in the school was the main collaboration problems identified by social pedagogues. Teachers say that it is social pedagogues’ busyness, lack of mutual respect and teachers’ lack of knowledge and abilities in dealing with bullying. Qualitative analysis showed that the system of social pedagogue and teacher collaboration as well as clarity and consistency of procedures must be improved. The system is described in schools’ internal documents but not always kept in mind. Therefore, the stricter control of administration is needed in order to see how dealing with bullying complies with the provided sequence. The study also revealed that there is a lack of skills needed for collaboration. Therefore it is important to organize trainings for teachers on how to deal with bullying in the school properly. These trainings should be the same to all teachers and oriented to a complex solution of problem through collaboration with social pedagogues and other specialists in the school.