Paslaugų kokybės gerinima staikant ugdomąjį vadovavimą

Darbo mokslinė problema siejama su ugdomojo vadovavimo diegimo trūkumu, kai siekiama gerinti organizacijos teikiamų paslaugų kokybę. Darbo objektas - paslaugų kokybės gerinimas taikant ugdomąjį vadovavimą. Darbo tikslas – nustačius paslaugų kokybės gerinimo galimybes pateikti pasiūlymus A, B organizacijose dėl ugdomojo vadovavimo taikymo. Numačius tyrimo metodus reikalingus ištirti paslaugų kokybės gerinimo galimybes A ir B organizacijose, pasirinkta atlikti empirinį tyrimą derinant kiekybinį ir kokybinį metodus. Atliekant kiekybinį tyrimą sudaryta anketa, A ir B organizacijų darbuotojams. Taikant kokybinį tyrimo metodą, sudaryta interviu klausimynas, kuris skirtas abiejų organizacijų vadovams. Kokybinio tyrimo tikslas – atlikti ugdomojo vadovavimo taikymo aspektų analizę A, B organizacijų vadovų požiūriu. Kiekybinio tyrimo tikslas - atlikti ugdomojo vadovavimo taikymo aspektų analizę A, B organizacijų darbuotojų požiūriu. Atlikus paslaugų kokybės gerinimo taikant ugdomąjį vadovavimą tyrimą A ir B organizacijose darbuotojų ir vadovų požiūriu galima teigti, kad daugiausiai žinomi netradiciniai ugdymo metodai, tokie kaip ugdomasis vadovavimas ir mentorystė. Atliktas tyrimas atskleidžia kad su ugdomuoju vadovavimu dažniau susiduria A įmonės darbuotojai, tuo tarpu su praktikų bendruomenėmis, tutoryste ir mentoryste dažniau susiduria B įmonės darbuotojai. Tyrimas leidžia teigti, kad ugdomasis vadovavimas skiriasi nuo kitų metodų taikomų organizacijose. Tyrimas atskleidžia, kad vadovai, B organizacijoje dirba dažniau remdamasi ugdomuoju vadovavimu elgiasi sąžiningai ir laikosi etinių normų vykdydami savo veiklą bei dirba pagal organizacijos vertybes nei A organizacijose. Taip pat B įmonės vadovai dažniau informuoja darbuotojus apie svarbius klausimus bei įmonėje vykstančius pokyčius bei yra draugiški su darbuotojais. Apibendrinant ugdomojo vadovavimo taikymo aspektų analizę A ir B organizacijų vadovo požiūriu ir darbuotojų požiūriu, galima teigti, kad taikant ugdomąjį vadovavimą yra gerinama darbuotojo kompetencijos bei žinios, kas lemia organizacijos kokybės efektyvumą. Aktualizuojant atlikto tyrimo rezultatus, atsiskleidė, analizuojamose organizacijose, siekiant klientams teikti kokybiškas paslaugas bei didinti darbuotojų kompetencijas, dažniausiai yra taikoma mentorystė bei ugdomasis vadovavimas, kai darbuotojas turi mentorių, kuris supažindina su organizacijos veikla, vertybėmis, tvarka ir darbo pobūdžiu bei motyvuoja darbuotoją siekti savo tikslų.

The scientific problem of the work is related to the lack of implementation of educational leadership, which aims to improve the quality of services provided by the organization. The object of the work is to improve the quality of services by applying educational leadership. The aim of the work is to present proposals in A and B organizations on the application of educational leadership after identifying the possibilities for improving the quality of services. After anticipating the research methods needed to investigate the possibilities of improving the quality of services in A and B organizations, it was chosen to conduct an empirical study combining quantitative and qualitative methods. A questionnaire was developed for employees of organizations A and B during the quantitative study. Using a qualitative research method, an interview questionnaire was developed for the leaders of both organizations. The aim of the qualitative research is to perform the analysis of the aspects of the application of educational leadership from the point of view of the leaders of A and B organizations. The aim of the quantitative research is to perform the analysis of the aspects of the application of educational leadership from the point of view of the employees of A and B organizations. A study of the improvement of the quality of services through the use of educational leadership in organizations A and B from the point of view of employees and managers shows that non-traditional methods of education such as educational leadership and mentoring are mostly known. The study reveals that Company A employees are more likely to be exposed to educational leadership, while Company B employees are more likely to be exposed to communities of practice, tutoring, and mentoring. The study suggests that educational leadership differs from other methods used in organizations. The research reveals that managers who work in organization B more often rely on educational leadership to act honestly and adhere to ethical norms in the performance of their activities and work according to the values of the organization than in organizations A. Company B executives also inform employees more often about important issues and changes in the company and are friendly with employees. Summarizing the analysis of the application aspects of educational leadership from the point of view of the head of A and B organizations and from the point of view of employees, it can be stated that the application of educational leadership improves employee competence and knowledge, which determines the quality efficiency of the organization. Updating the results of the research revealed that in the analyzed organizations, in order to provide quality services to customers and increase employee competencies, mentoring and educational leadership is most often used, when the employee has a mentor who introduces the organization, values, procedures and nature objectives.