Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų poveikis tėvų, auginačių negalią turinčius vaikus, patiriamam stresui ir nerimui

Vaiko negalia gali turėti didelę įtaką tėvų psichikos sveikatos rodikliams. Vaiką su negalia auginantys tėvai išgyvena didesnę streso, nerimo ar depresijos simptomų atsiradimo riziką dėl daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių, tarp kurių specifiniai vaiko priežiūros ypatumai, finansiniai iššūkiai, ribotos galimybės įvairiapusiškai integruotis visuomenėje. Vaikų gerovė priklauso nuo suaugusiųjų asmenų, kurie atliepia išskirtinius jų poreikius. Lietuvoje daugėja šeimų, kurios augina įvairią negalią turinčius vaikus. Tokioms šeimoms ypač svarbi adaptuota socialinės pagalbos sistema, ugdymo ir švietimo paslaugas teikiančių institucijų bendradarbiavimas, ypatingai svarbios kokybiškos ir laiku teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Siekdami pagerinti savo vaikų gyvenimo kokybę, sveikatą bei savo pačių psichologinę savijautą, vaikus su negalia auginantys tėvai dažnai patys ieško įvairių alternatyvių gydymo ir sveikatinimo būdų. Daugelyje pasaulio šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, vis labiau paklausiomis tampa papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos (PASP). Taigi, PASP paslaugų poveikis negalią turinčių vaikų tėvų psichikos sveikatos rodikliams kaip tyrimo objektas tampa labai aktualus, nes gali padėti identifikuoti PASP paslaugas, kurios geriausiai atliepia vaikus su negalia auginančių tėvų bei pačių vaikų poreikius. Tyrimo tikslas – įvertinti tėvų, auginančių negalią turinčius vaikus, patiriamą stresą ir jaučiamą nerimą bei papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų poveikį tėvų patiriamam stresui bei jaučiamam nerimui, vaikui lankantis PASP užsiėmimuose. Kriterinės atrankos būdu, taikant anketinę apklausą bei matematinę statistinę analizę buvo surinkti ir apdoroti duomenys iš 102 respondentų – tėvų, auginančių negalią turinčius vaikus. Pagrindiniai uždaviniai – išanalizuoti respondentų sociodemografinius duomenis bei jų vaikų ligos anamnezės duomenis, įvertinti tėvų, auginančių negalią turinčius vaikus, patiriamą stresą bei jaučiamą nerimą, įvertinti negalią turintiems vaikams taikomų papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų poveikį juos auginančių tėvų stresui ir nerimui. Tėvystės stresui įvertinti naudojama tėvystės streso skalė (angl. The Parental Stress Scale), kurią sudaro 18 teiginių, o nerimo lygiui identifikuoti pasirinkta generalizuoto nerimo skalė (angk. Generalized Anxiety Disorder scale-7, GAD-7), sudaryta iš 7 teiginių. Išvados: Tyrime dalyvavo 97 negalią turinčius vaikus auginančios mamos, 1 močiutė ir 4 tėvai, kurių amžius siekė nuo 23 iki 69 metų. Didžioji dalis respondentų vaikų buvo 5-9 metų amžiaus, 57 berniukai ir 45 mergaitės, kurių daugumai buvo diagnozuota sunkaus arba vidutinio lygio kompleksinė, judėjimo arba intelekto negalia, dažniausiai nustatyta 1-2 vaiko gyvenimo metais. Didžiausią patiriamo streso auginant vaiką su negalia lygį tėvai nurodė aukščiausiais balais įvertindami tėvystės streso skalės teiginius, kuriuose teigia kartais nerimaujantys, ar daro pakankamai dėl savo vaiko, taip pat, kad rūpinamasis vaiku kartais atima daugiau laiko ir energijos nei gali tam skirti. Didžiausia dalis tėvų augindami vaiką su negalia patiria lengvą nerimą, vidutinis nerimo lygis būdingas beveik trečdaliui respondentų, o sunkus nerimas – šiek tiek daugiau nei dešimtadaliui tėvų. 70 respondentų nurodė, kad jų vaikai yra išbandę įvairias papildomiosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas. Dažniausiai vaikams tėvai rinkosi hipoterapijos, kaniterapijos bei delfinų terapijos veiklas. 43 vaikai buvo išbandę vieną pasirinktą PASP sritį, 17 – dvi skirtingas, o 10 vaikų buvo taikytos 3 ar PASP paslaugos. Tėvai, kurių vaikai dalyvavo užsiėmimuose, pasižymėjo mažesniu patiriamiu stresu, o jaučiamo nerimo lygis, lyginant užsiėmimus lankiusių ir jų nelankiusių vaikų tėvus, buvo patikimai panašus. Tėvystės streso lygis bei jaučiamas nerimas nuosekliai mažėjo didėjant išbandytų skirtingų PASP paslaugų skaičiui, o užsiėmimų lankymo dažnumas statistiškai patikimai paveikė tėvystės streso skalės teiginį, kuriame tėvai nurodė, kad pagrindinis jų streso šaltinis yra vaikas. Delfinų terapijos lankymo dažnumas reikšmingai kito priklausomai nuo vaikų negalios lygio - sunkią negalią turintys vaikai delfinų terapiją lankė dažniau. PASP paslaugos turėjo teigiamą poveikį ir respondentų asmeninei savijautai, beveik 90 proc.tėvų, kurių vaikai lankė PASP paslaugas, įvardino besijaučiantys ramiau, geresnės nuotaikos, labiau atsipalaidavę, mažiau nerimauja dėl įvairių dalykų ir lengviau valdo emocijas.

Child’s disability might have huge impact on parents’ mental health indicators. Parents fostering child with disability experience a higher risk of developing symptoms of stress, anxiety or depression due to many interrelated factors among which are the specific features of childcare, financial challenges, limited opportunities to integrate in society in many ways. Children's well-being depends on adults responding to their unique needs. In Lithuania, the number of families raising children with various disabilities is increasing. For such families, an adapted social assistance system, cooperation between institutions providing education and educational services, and high-quality and timely health care services are especially important. In order to improve their children's quality of life, health and their own psychological well-being, parents raising children with disabilities often look for various alternative methods of treatment and health. In many countries of the world, including Lithuania, complementary and alternative healthcare services (CAH) are becoming more and more popular. Thus, the impact of CAH services on the mental health indicators of parents of children with disabilities as an object of research becomes very relevant, as it can help to identify CAH services that best respond to the needs of parents raising children with disabilities and the children themselves. The purpose of the study is to assess the stress and anxiety experienced by parents raising children with disabilities and the impact of complementary and alternative health care services on the stress and anxiety experienced by parents when their child attends CAH therapy. Through criterion selection, using a questionnaire survey and mathematical statistical analysis data were collected and processed from 102 respondents - parents raising children with disabilities. The main tasks - to analyze the respondents' sociodemographic data and their children's medical anamnesis data, to assess the stress and anxiety experienced by parents raising children with disabilities, to assess the impact of complementary and alternative health care services for disabled children on the stress and anxiety of parents raising them. The parenting stress scale is used to assess parenting stress (The Parental Stress Scale) which consists of 18 statements, and the generalized anxiety scale was chosen to identify the level of anxiety (Generalized Anxiety Disorder scale-7, GAD-7) consisting of 7 statements. Conclusions: 97 mothers raising children with disabilities, 1 grandmother and 4 fathers, whose ages ranged from 23 to 69, participated in the study. Most of the respondents' children were 5-9 years old, 57 boys and 45 girls, a large percentage of whom were diagnosed with severe or moderate complex, mobility or intellectual disability, usually found in the 1st-2nd year of the child's life. The highest level of stress experienced by parents when raising a child with a disability was indicated by scoring the highest scores on the statements of the parenting stress scale, in which they state that they sometimes worry whether they are doing enough for their child, as well as that taking care of the child sometimes takes more time and energy than they can devote to it. The largest proportion of parents experience mild anxiety while raising a child with a disability, an average level of anxiety is characteristic of almost a third of the respondents, and severe anxiety is experienced by slightly more than a tenth of parents. 70 respondents indicated that their children have tried various activities of complementary and alternative healthcare services. Most often, parents chose hypotherapy, canine assisted therapy and dolphin therapy activities for their children. 43 children had tried one selected CAH area, 17 had tried two different ones, and 10 children had 3 or more types of CAH services. Parents whose children participated in the sessions reported lower level of stress, perceived anxiety levels were reliably similar between parents of children who attended and those who did not. The level of parenting stress and perceived anxiety consistently decreased as the number of different CAH service areas tested increased, and the frequency of attending sessions statistically reliably affected the statement in which parents indicated that their child was the main source of stress. The rate of attending dolphin therapy varied significantly depending on the level of children's disability - children with severe disabilities attended dolphin therapy more often. CAH services also had a positive effect on the respondents' emotional well-being, almost 90 percent of the parents whose children attended CAH services stated, that they are calmer, in a better mood, more relaxed, less worried about variuos things and easier to control their emotions.