Gargždų miesto vyresnio amžiaus moterų fizinis pajėgumas ir gyvenimo kokybė
Šikailovaitė, Ona |
Tyrimo aktualumas: vienas iš praėjusio šimtmečio laimėjimų yra vis didėjantis pagyvenusių žmonių gretas pasiekiančių žmonių skaičius. Ankstyvaisiais XX amžiaus metais gyvenimo trukmė buvo apie 30 metų, o šimtmečio pabaigoje ši statistika visame pasaulyje išaugo daugiau nei dvigubai (Dzau ir kt., 2019). Visuomenės senėjimas didėja tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse (Chang ir kt., 2019). Remiantis šiomis prognozėmis, milijonai žmonių ištvers senėjimo procesą, todėl, sudaryti sąlygas oriam, sveikam ir aktyviam gyventojų senėjimui turėtų būti kiekvienos valstybės prioritetinis uždavinys (Angulo, El Assar, Álvarez-Bustos, ir Rodríguez-Mañas, 2020). Sveikas senėjimas apima konkretaus amžiaus sulaukimą, savarankišką kasdienio gyvenimo veiklos atlikimą, aukštą gyvenimo kokybę, geros savijautos palaikymą, fizinį aktyvumą, aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje (Zhang ir kt., 2024). Tyrimo problema detalizuojama šiais klausimais:
- Ar savo gyvenimo kokybę geriau vertina tik vyresnio amžiaus moterys, kurių fizinis pajėgumas yra geras?
- Ar fzininį pajėgumą ugdanti programa gali prisidėti prie vyresnio amžiaus moterų fizinio pajėgumo ir gyvenimo kokybės gerinimo? Hipotezė: tikslingas fizinį pajėgumą ugdančios programos taikymas vyresnio amžiaus moterims teigiamai prisidės prie jų fizinio pajėgumo didinimo ir pozityvaus požiūrio formavimo į gyvenimo kokybę. Tyrimo objektas: Fizinio pajėgumo ir gyvenimo kokybės ryšys. Tyrimo tikslas: nustatyti vyresnio amžiaus moterų (nuo 65 metų) fizinio pajėgumo ir gyvenimo kokybės ryšį prieš ir po fizinį pajėgumą ugdančios programos. Tyrimo uždaviniai:
- Įvertinti vyresnio amžiaus moterų fizinį pajėgumą.
- Ištirti vyresnio amžiaus moterų gyvenimo kokybę.
- Aprašyti vyresnio amžiaus moterų fizinio pajėgumo tarpusavio sąsajas su gyvenimo kokybe.
- Atskleisti fizinį pajėgumą ugdančios programos veiksmingumą vyresnio amžiaus moterų fiziniam pajėgumui ir gyvenimo kokybės gerinimui Tyrimo metodai: tyrime buvo taikyti literatūros šaltinių analizės, gyvenimo kokybės anketinės apklausos, fizinio pajėgumo testavimo, fizinį pajėgumą ugdančios programos ir statistinės duomenų analizės metodai. Tyrimo organizavimas: tyrime dalyvavo 45 sveikos, neturinčios sveikatos sutrikimų vyresnio amžiaus moterys iš Gargždų miesto. Vidutinis tiriamiųjų amžius 69,11 ± 2,89 metai. Tyrimas vykdomas įgyvendinant fizinį pajėgumą ugdančią programą, kurios trukmė 5 mėnesiai, treniruotės vyko 2 kartus per savaitę, po 60 minučių. Tyrimo rezultatai: Vertinant fizinį pajėgumą ir gyvenimo kokybę prieš fizinį pajėgumą ugdančią programą vyresnio amžiaus moterų fizinio pajėgumo testo stotis ir sėstis rezultatų vidurkių skirtumas tarp amžiaus grupių buvo statistiškai reikšmingas. 64-69 metų tiriamųjų moterų kojų jėga buvo didesnė nei 70-74 metų moterų. Gyvenimo kokybę aplinkos srityje 65-69 metų moterys vertino aukštesniais balais nei 70-74 metų. Viršutinės kūno dalies lankstumas/mobilumas turėjo ryšį su geresniu gyvenimo kokybės vertinimu fizinės sveikatos srityje tarp vyresnio amžiaus moterų. Išvados: Fizinį pajėgumą ugdanti programa buvo veiksminga tai patvirtina gauti statistiškai reikšmingi skirtumai. Pagerėjo visi fizinio pajėgumo testų rezultatai ir fizinės ypatybės (lankstumas, mobilumas, jėga, ištvermė). Vyresnio amžiaus moterys sportuodamos pagal sudarytą fizinį pajėgumą ugdančią programą padidino savo gyvenimo kokybės vertinimą visose 4-iose srityse (fizinės sveiktos, socialinių ryšių, aplinkos srityje ir psichologinių ryšių). Gauti statistiškai reikšmingi skirtumai prieš ir po ugomosios programos.
Relevance of the research: One of the significant achievements of the past century is the increasing number of individuals reaching old age. In the early 20th century, the average life expectancy was approximately 30 years, while by the end of the century, this figure more than doubled globally (Dzau et al., 2019). Population aging is accelerating in both developed and developing countries (Chang et al., 2019). According to these projections, millions of individuals will undergo the aging process, thus creating the conditions for dignified, healthy, and active aging should be a priority for every state (Angulo, El Assar, Álvarez-Bustos, & Rodríguez-Mañas, 2020). Healthy aging involves reaching advanced age while maintaining independence in daily activities, high quality of life, well-being, physical activity, and active participation in social life (Zhang et al., 2024). The research problem is detailed by the following questions:
- Do only older women with good physical fitness rate their quality of life more positively?
- Can a physical fitness enhancement program contribute to improving physical fitness and quality of life among older women? Hypothesis: The purposeful implementation of a physical fitness enhancement program for older women will positively contribute to improving their physical fitness and fostering a more positive perception of quality of life. Object: The relationship between physical fitness and quality of life. Aim: To identify the relationship between physical fitness and quality of life in older women (aged 65 and over) before and after participation in a physical fitness enhancement program. Objectives:
- To assess the physical fitness of older women.
- To examine the quality of life of older women.
- To describe the relationship between physical fitness and quality of life in older women.
- To determine the effectiveness of a physical fitness enhancement program in improving physical fitness and quality of life among older women. Methods: The study applied methods including literature review, a quality of life questionnaire survey, physical fitness testing, implementation of a physical fitness enhancement program, and statistical data analysis. Organization: The study involved 45 healthy older women from the city of Gargždai, with no diagnosed health conditions. The average age of participants was 69.11 ± 2.89 years. The physical fitness enhancement program lasted 5 months, with training sessions held twice a week for 60 minutes. Results: When evaluating physical fitness and quality of life prior to the intervention, a statistically significant difference was observed between age groups in the average results of the sit-to-stand physical fitness test. Women aged 64–69 had greater lower body strength compared to women aged 70–74. In the environmental domain of quality of life, women aged 65–69 gave higher ratings than those aged 70–74. Upper body flexibility/mobility was associated with better assessments of quality of life in the physical health domain among older women. Conclusions: The physical fitness enhancement program proved to be effective, as evidenced by statistically significant differences observed. Improvements were noted across all physical fitness test results and physical attributes, including flexibility, mobility, strength, and endurance. Older women who participated in the structured physical fitness program reported improved quality of life in all four domains: physical health, social relationships, environment, and psychological well-being. Statistically significant differences were found between the pre- and post-program assessments.