Pasąmonės vaizdinių dramatinė sklaida (J. Grušo kūryba)

Šiandieniniame pasaulyje J. Grušas tampa kas kart aktualesnis – susvetimėjimo problematika nuolatos aštrėja post-modernioje visuomenėje, ypač po pasikeitusio pasaulinio konteksto – visuotinės pandemijos. Daugelis ima atsigręţti į save, savo pasąmonę, analizuodami besikeičiančias būsenas. Kita vertus, XXI amţius itin palankus pasąmonės tyrinėjimų gilinimui. Mokslininkai neria į šį lauką analizuodami sapnus, vizijas, sielą (nors šiuolaikinėje psichologijoje šį ţodį jau iššstūmė ,,psichika” bei kitas pasąmonės apraiškas. Tai tampa ne tik aktualu, tačiau ir naudinga, nes visuomenė nebegali slėptis po skepticizmo skraiste, pasąmonei tampant naująja norma. Netgi destrukcine diktatūrine norma, prasiverţiančią tokiais reiškiniais kaip masinė paranoja, terorizmas, informaciniai, hibridiniai karai ir pan. Galima suprasti Jungą, kuris buvo skeptiškai nusiteikęs dėl pasaulio civilizacijos ateities.

In today‟s world, J.Grušas is becoming more and more relevant - the problem of alienation is constantly escalating in post-modern society, especially after the change in global context during the global pandemic. Many begin to turn to themselves and their subconscious, analyzing changing states. On the other hand, the 21st century is extremely favorable for subconscious exploration deepening. Scientists dive into this field by analyzing dreams, visions, and souls. It becomes not only relevant but also useful, as a society can no longer hide under the cloak of skepticism, as the subconscious becomes the new norm. Even a destructive dictatorial norm-breaking through such phenomena such as mass paranoia, terrorism, information, hybrid wars, and so on. Jung's perception of being skeptical about the future of world civilization can be understood.